„Daugiau ar mažiau pasirengę visi mokytojai, dirbantys mokykloje, bet gal ne visiškai atliepdami bendrą programą, kuri buvo sudaryta iš dviejų programų. Tikiuosi, ką galėjo, ministerija, Ugdymo plėtotės centras ir visuomenės sveikatos biurai padarė, mokytojams kylančius klausimus bandėme atsakyti“, – specialistė žurnalistams sakė po Seime surengtų klausymų.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį surengė klausymus aiškintis, kaip mokyklose pasirengta nuo rugsėjo įgyvendinti integruotą sveikatos, lytiškumo ugdymo ir pasirengimo šeimai programą.
Nors specialistai tvirtino, jog programa bus pradėta įgyvendinti laiku, kai kurie Seimo nariai bei klausymų dalyviai svarstė, jog geriau programos įgyvendinimą atidėti bent pusmečiui, nes akivaizdu, kad jos startui nepasiruošta.
Dabar jei ir bus vykdoma ta programa, ji bus paprasčiausiai neefektyvi, pusiau lupta, pusiau skusta.
„Seimo komiteto klausymuose nuskambėjus, kad metodiniai nurodymai bus tik lapkričio pirmai, po to kuriamos brošiūros, nors ministro įsakymas įsigalioja nuo rugsėjo pirmos dienos. Iš visos diskusijos aš susidariau vaizdą, kad ta programa nepradės funkcionuoti ir reikėtų pagalvoti apie atitinkamą atidėjimą, kad ji pradėtų normaliai funkcionuoti. Dabar jei ir bus vykdoma ta programa, ji bus paprasčiausiai neefektyvi, pusiau lupta, pusiau skusta“, – sakė Sveikatos reikalų komiteto narys Darius Kaminskas.
Tai, jog metodologinė medžiaga mokytojams iki galo neparengta, patvirtino ir ŠMM atstovė. „Viskas nespėta peržiūrėti, ji bus peržiūrėta visa, kaip turi būti, kokybiškai, gal ne šiai dienai, bet iki rugsėjo pirmos turime laiko“, – sakė L.Jasiukevičienė.
Per klausymus Ugdymo plėtotės centras pateikė informaciją, kad šios programos įgyvendinimui skirtuose mokymuose dalyvavo apie 300 atstovų, nes platesnių kursų tiesiog nespėta surengti, tuo tarpu ministerija pažymi, kad kursuose dalyvavo metodinių būrelių atstovai, kurie grįžę į savivaldybes toliau turėtų rūpintis gautos informacijos sklaida.
Daugiau nei 300 mokytojų dalyvavo šių metų gegužės–birželio mėnesio mokymuose ir kursuose.
„Daugiau nei 300 mokytojų dalyvavo šių metų gegužės–birželio mėnesio mokymuose ir kursuose, fiziškai nebuvo kaip visų sukviesti, bet mokymuose dalyvavęs mokytojas kaip atstovas iš regiono turi vykdyti sklaidą, jis dalinasi informacija grįžęs į savo rajoną. Buvo kviečiami ne konkretūs mokytojai, o metodinių būrelių atstovai, asociacijų atstovai. Mes tikrai tikimės, kad savivaldybėje, regione dirbantys žmonės pasidalina išgirsta informacija“, – kalbėjo ŠMM atstovė.
Pasak jos, mokyklos gali rinktis, kaip įgyvendinti minimą programą – integruoti į kitus dalykus, tokius kaip biologija, dorinis ugdymas, ar atskiroms pamokoms atiduoti papildomam ugdymui pagal poreikį skirtas valandas.
„Yra galimi mokyklai pasirinkti šios programos įgyvendinimo modeliai, mes manom, kad iš tikrųjų yra tikslingiausia daryti integruotai, ir kiekviena mokykla, įvertindama savo mokytojų pasirengimą, galės programą įgyvendinti integruotai, arba skirti iš papildomų poreikių valandų konkrečias pamokas“, – aiškino specialistė.
Žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė tvirtina, jog kai kurios pedagogams pateikiamos metodinės rekomendacijos yra akivaizdžiai netinkamos.
„Iš esmės pradėta ne nuo to galo. Buvo parengta programa ir pradėti rengti mokytojai, kaip reikėtų ją įgyvendinti, bet mokytojai pradėti rengti pagal seną metodinę medžiagą, kur, mano vertinimu, pateikiama net psichikos sveikatą žalojanti informacija. Tarkime, (temoje) apie lyčių lygiateisiškumą matome tokį absurdą, kad pasirengiant santykiams žmonės turi išsiaiškinti, ar vyras bus pakankamai vyras, uždirbs pakankamai pinigų, o moteris, ar nėra išlaidūnė“, – metodinę medžiagą vertino B.Sabatauskaitė.
Anot jos, mokytojams tarp metodinių rekomendacijų yra ir medžiaga, kuria skatinama likti smurtiniuose santykiuose, taip pat dėstoma, kad moterys homoseksualiomis gali tapti dėl patirto smurto, o homoseksualumas – gydomas.
Randame dalykų, kad jei yra pasikartojantis smurtas, reikia pakalbėti apie tai, kad yra įsipareigojimai džiaugtis santykiais, juose išbūti, kai tuo tarpu turėtume kalbėti, kaip spręsti tą atvejį.
„Vienas iš šios programos tikslų yra padėti suvokti, kas yra smurtas, kaip jį atpažinti, kur kreiptis pagalbos, o randame dalykų, kad jei yra pasikartojantis smurtas, reikia pakalbėti apie tai, kad yra įsipareigojimai džiaugtis santykiais, juose išbūti, kai tuo tarpu turėtume kalbėti, kaip spręsti tą atvejį. Rašoma, kad homoseksualiomis moterys galbūt tampa dėl to, kad vaikystėje patyrė smurtą, traumas, iš esmės formuojama neigiama informacija, kai tuo tarpu programa daug kalba, kaip formuoti pozityvų žmogaus požiūrį į save“, – kalbėjo Žmogaus teisių centro vadovė.
Klausymus dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos komitetas surengė reaguodamas į pranešimus, kad nepasirengta jos įgyvendinimui. Įsakymas, kuriuo patvirtina naujoji Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, pasirašytas pernai rudenį, o įgyvendinti ji turi būti pradėta nuo rugsėjo.
Programos rengimas sukėlė daug diskusijų visuomenėje išsiskyrus nuomonėms, kaip vaikams turėtų būti pristatomi lytiniai santykiai, kontracepcija. Programos kritikai teigė, kad jaunimui aktualūs lytiškumo klausimai pateikiami paviršutiniškai, ignoruojama socialinė realybė.
