„Matome kad skirtingose savivaldybėse atotrūkis yra didelis. Pedagogai paprastai prastų mokinių pasiekimų priežastis nurodo menką mokinių motyvaciją, nepalankią ugdymui socialinę šeimų aplinką. Tačiau vienos mokyklos tomis pačiomis sąlygomis pasiekia gerų rezultatų, kitos – ne. Lemia ir mokytojų, mokyklos vadovo kompetencija ir savivaldybės požiūris. Labiausiai nerimą kelia padėtis savivaldybėse, kur 30–50 proc. mokinių nepasiekia patenkinamo pasiekimų lygmens. Tai rimtas signalas šių savivaldybių administracijoms, kurios turi dėti visas pastangas užtikrinti švietimo kokybę“, – pranešime žiniasklaidai cituojama ministrė Jurgita Petrauskienė.
ŠMM duomenimis, pernai tokiais prastais matematikos rezultatais pasižymėjo Elektrėnų, Birštono, Akmenės, Švenčionių, Ignalinos rajonų mokyklos.
Geriausiais matematikos rezultatais pasižymėjo Kauno ir Panevėžio miestų, Visagino, Palangos, Rietavo, Jonavos rajono dešimtokai – šiose savivaldybėse patenkinamo lygmens nepasiekė ne daugiau kaip 10 proc. mokinių.
„Kur kas geresni dešimtokų lietuvių kalbos rezultatai: 18 savivaldybių visi arba beveik visi mokiniai pasiekė pagrindinį lygį. Prastesni rezultatai buvo Rokiškio, Ignalinos, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose: pagrindinio lygmens nepasiekė 10-12 proc. visų dešimtokų“, – rašoma ŠMM svetainėje.
Pasak ministrės, kuri su premjeru Sauliumi Skverneliu ir šalies savivaldybių atstovais trečiadienį Vyriausybėje aptarė švietimo kokybę savivaldybėse, mokykla turi rūpintis padėti įveikti atskirtį vaikams, kurie auga nepalankiomis socialinėmis, ekonominėmis sąlygomis.
Kaip rodo EBPO PISA tarptautiniai tyrimai, Lietuvos vaikai, augantys socialiai pažeidžiamose šeimose, pasiekia menkesnių mokymosi rezultatų negu jų bendraamžiai iš palankaus socialinio konteksto šeimų. O kaimo vaikams pavyti bendraamžių iš Vilniaus pasiekimų vidurkį prireiktų 2 papildomų mokslo metų.
„Kad pasiektume aukštos švietimo kokybės kiekvienoje mokykloje, reikia visų bendrų pastangų, o labiausiai savivaldybių – mokyklų steigėjų. Svarbu turėti ne bet kokias, o geras mokyklas, nes šiandien tiek pasiekimų, tiek emocinio klimato, tiek mokyklų aprūpinimo skirtumai regionuose yra per dideli. Šiemet rengdami švietimo būklės apžvalgą, analizuosime ne vien pasiekimus, bet ir pažangą, kurią daro mokyklos. Kiekviena veikia labai skirtingomis sąlygomis“, – teigia J.Petrauskienė.
Šiais mokslo metais Lietuvoje veikia per 1000 bendrojo ugdymo mokyklų, beveik jų visų steigėjos yra savivaldybės. Daugiau kaip pusėje, 39 savivaldybėse, veikia mokyklos, kurių 5–8 klasių mokiniai mokosi jungtinės klasėse.
Jungtinės klasės formuojamos mažose, negausiose mokyklose. Tokiose klasėse kartu mokosi, pavyzdžiui, penktokai su aštuntokais.
Valstybės kontrolės pateiktas vertinimas rodo, kad dėl klasių jungimo labiausiai kenčia mokiniai, nes jų pasiekimai dar labiau prastėja.