Antradienį pristatydama švietimo būklės apžvalgą, ministrė pažymėjo, kad vaikų skaičius bendrojo lavinimo mokyklose auga tik trijose savivaldybėse – Vilniaus mieste ir rajone bei Klaipėdoje.
J.Petrauskienė: svarbu, kad savivaldybės prisitaikytų
„Ką rodo demografija, bendrojo ugdymo moksleivių skaičius daugelyje savivaldybių sistemingai mažėja, tačiau daugelyje savivaldybių ikimokyklinio arba pradinio ugdymo moksleivių, jaunų mūsų žmonių skaičius didėja, todėl yra labai svarbu, kad prie tų pokyčių savivaldybės lanksčiai prisitaikytų: tiek kalbant apie mokyklų tinklą, tiek kalbant apie sąlygas mokytojams“, – žurnalistams sakė ministrė.
Kalbėdama Vilniuje susirinkusiems savivaldybių atstovams, J.Petrauskienė ragino juos naudotis esama statistika apie demografinius pokyčius ir prognozėmis.
„Šitie skaičiai yra apie kiekvieną savivaldybę ir net prognozė iki 2022 metų. Ir tikrai jūs ir mes kartu galime labai daug prisitaikant: tiek kalbant apie mokyklų tinklą, tiek kalbant apie mokytojus, kurie dirba skirtingose mokyklose ir savivaldybėse. Mes tikrai galime matyti, kur kokių mokytojų trūksta arba trūks, įvertinant demografiją. Ir tai yra ta informacija, kuria privalu naudotis, siekiant priimti teisingus sprendimus švietime“, – aiškino ministrė.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, bendrojo ugdymo mokinių skaičius sparčiausiai (iki 22 proc.) mažėjo Pagėgių, Skuodo ir Pakruojo rajono savivaldybėse, o šiek tiek augo (iki 6 proc.) Vilniuje ir rajone, ir Klaipėdos mieste.
„Prognostinis tyrimas atskleidė, kad 2022 metų pradžioje vaikų daugės tik didmiesčiuose, Kauną ir Klaipėdą supančiose „žiedinėse“ savivaldybėse ir kurortiniuose miestuose. O sparčiausiai mažės Šiaurės Rytų Lietuvos ir kai kuriose kitose savivaldybėse“, – rašoma ŠMM žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Trūksta ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų
Ministerijos teigimu, mokinių skaičiaus kaita lemia ir mokytojų bei mokyklų skaičiaus kaitą – kai kuriose savivaldybėse pedagogų per daug, kai kur jų trūksta: „Labiausiai trūksta ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų. 2017 metais jų stigo pusėje savivaldybių. Prasta padėtis dėl mokytojų kvalifikacijos: 2017 metais reikiamos kvalifikacijos nebuvo įgiję net ketvirtadalis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų ir penktadalis pagalbos mokiniui specialistų.“
Tačiau, anot ŠMM, turima mokytojų kvalifikacija ne visada koreliuoja su mokinių pasiekimais – esą Zarasų, Kretingos, Švenčionių, Radviliškio, Skuodo rajonuose mokytojai turi aukštą kvalifikaciją, bet jų mokinių rezultatai prasti.
ŠMM, atlikusi švietimo būklės analizę, nustatė, kad pagerėjo pradinukų skaitymo rezultatai, matematikos ir gamtos mokslų mokymosi pasiekimai tapo aukštesni už tarptautinį vidurkį, padidėjo ikimokyklinio ugdymo prieinamumas, daugiau vaikų ėmė lankyti neformaliojo švietimo būrelius.
Tačiau: „Gerai mokykloje jaučiasi tik daugiau nei pusė mokinių, dideli ugdymo rezultatų skirtumai regionuose, skirtingose mokyklose, mokytojų kvalifikacija ir pasiekimai menkai koreliuoja, mokykloms trūksta gerų vadovų, finansavimo sistema savivaldybėse neefektyvi, daug lėšų tenka ūkiui ir administravimui. Mokinių pasiekimų skirtumai yra vieni didžiausių iš 72 EBPO PISA tyrimo šalių.“
Gerai mokykloje jaučiasi tik daugiau nei pusė mokinių, dideli ugdymo rezultatų skirtumai regionuose.
Anot ŠMM, įtakos mokinių pasiekimams turi socialinė atskirtis, kuri esą didėja.
„Daugelyje šalių atlikti tyrimai rodo tą pačią tendenciją – geresnė tėvų finansinė padėtis ir aukštesnis socialinis statusas turi įtakos geresniems jų vaikų pasiekimams mokykloje. Kupiškio, Pakruojo, Joniškio, Biržų rajonų savivaldybėse, kuriose socialinis kontekstas prastesnis, pasiekiama palyginti aukštų mokinių pasiekimų. Šių savivaldybių pavyzdžiai patvirtina, kad tai galima sumažinti švietimo priemonėmis ir suteikti vaikams šansą į geresnę ateitį“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
A.K.Rimkus: mokyklų stambinimas – neišvengiamas
Savivaldybių švietimo padalinių vedėjus vienijančios asociacijos vadovas Algirdas Kęstutis Rimkus BNS sako, kad mokyklų stambinimas – neišvengiamas, nors vietos politikams tai yra nepopuliarūs sprendimai. Pats Panevėžio rajono savivaldybėje dirbantis A.K.Rimkus sakė, kad pertvarkant mokyklas būtina centrinės valdžios pagalba, pavyzdžiui, perkant geltonuosius autobusiukus, remontuojant išliekančių mokyklų patalpas.
Jis sakė, kad į mokyklų tinklo pertvarką jau palankiau žiūri tėvai, kurie anksčiau labiau spausdavo išsaugoti mažas mokyklas arčiau gyvenamosios vietos.
„Ir tėveliai jau orientuojasi ir nori kokybės, nebenori sujungtų klasių“, – sakė A.K.Rimkus.
„Tiesiog stambiname mokyklas ten, kur vaikų sumažėja, mažesnes mokyklas prijunginėjam, padarome skyriais, nebe juridiniais asmenimis, mažėja valdymo kaštai. Pavyzdžiui, pas mus Panevėžio rajone yra suplanuota 2020 metais prie Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos prijungti kaip skyrius Linkaučių pagrindinę mokyklą ir Žibartonių. Tose mokyklose labai sumažės vaikų skaičiai. Ten nebebus buhalterių, tuo rūpinsis didžioji gimnazija, tuo keliu einame“, – teigė jis.
