Norint 20 proc. padidinti vien tik pedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus reiktų apie 151 mln. Eur. Profesinė sąjunga reikalauja tiek pat kelti ir nepedagoginių darbuotojų koeficientus.
Nekontaktinių valandų didinimas nuo 3 val. iki 6 val. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų etate pareikalautų apie 11 mln. Eur.
Norint visiems pedagogams taikyti maksimalias koeficientų ribas skaičiuojant atlyginimus papildomai reikėtų apie 25 mln. Eur.
Mokinių ir vaikų skaičiaus mažinimas klasėse ir ikimokyklinio ugdymo grupėse iš valstybės biudžeto pareikalautų mažiausiai 49 mln. Eur.
Reikalavimo, kad mokytojo etatą sudarytų 36 val., iš kurių būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų, preliminarus lėšų poreikis – 66 mln. Eur.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvieno iš reikalavimų poreikis skaičiuotas atskirai nuo kitų. Todėl, jei būtų įgyvendinti visi reikalavimai, visos sumos atitinkamai augtų“, – rašoma ketvirtadienį žiniasklaidai išplatintame ŠMM pranešime.
Beveik keturias savaites tęsiantis mokytojų streikui dėl etatinio apmokėjimo modelio, iš ŠMM patalpų nesitraukia kelios dešimtys pedagogų, siekiančių derybų dėl iškeltų reikalavimų.
Trečiadienį ŠMM vykusios spaudos konferencijos metu streiką paskelbusios profsąjungos pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė suabejojo Vyriausybės nurodyta lėšų suma, kurios reikėtų įgyvendinti reikalavimams.
Suma, anot jos, buvo paskaičiuota ne finansininkų. „Tai yra tiesiog kažkas paskaičiavimo, nusprendė tokią sumą. Tai nebuvo Finansų ministerijos paskaičiavimai“, – teigė E.Leiputė-Stundžienė.
Anksčiau ŠMM skelbė, kad reikalavimų realizavimui prireiktų 297 mln. Eur.
Streikas kai kuriose Lietuvos ugdymo įstaigose tęsiasi nuo lapkričio 12 dienos.
ŠMM duomenimis, trečiadienį streikavo apie 1385 (3,1 proc.) pedagogų, 75 švietimo įstaigos iš 2 tūkst.
Ketvirtadienį streikuojančių mokytojų turėtų būti apie 1350.
Dėl susidariusios situacijos premjeras Saulius Skvernelis pareiškė nepasitikėjimą švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene.