„Akivaizdu, kad jau po kelerių metų mokykloms itin trūks pedagogų dalykininkų – matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos mokytojų. Todėl reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas į mokyklas pritraukti motyvuotus šių ir kitų sričių profesionalus, o jau dirbantiems pedagogams pasirengti mokyti dar vieną dalyką”, – sako ministrė J.Šiugždinienė.
Ministrė pabrėžia, kad motyvuotų, norinčių išbandyti save dirbant su vaikais kitų sričių specialistų tikrai atsiranda, tai rodo „Renkuosi mokyti“ programa, kurios iniciatyva į mokyklas išbandyti savo pašaukimo per 10 metų jau yra atėję 162 naujų entuziastingų mokytojų lyderių, iš kurių daugiau nei trys ketvirtadaliai po 2 metų programos lieka švietimo sistemoje, tampa bendruomenių lyderiais.
Iki šiol pedagogo kvalifikacijos neįgiję asmenys į mokyklas ateiti galėjo tik tada, jeigu buvo baigę studijų programas, įtrauktas į reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašą. Kitų sričių profesionalai, pavyzdžiui, medikai, pradėti dirbti biologijos mokytojais galimybių neturėjo.
Dabar mokyklose galės dirbti aukštąjį nepedagoginį išsilavinimą turintys asmenys, studijų aukštojoje mokykloje metu surinkę bent 60 atitinkamo dalyko kreditų. Pavyzdžiui, jeigu asmuo studijuodamas aukštojoje mokykloje buvo surinkęs 60 matematikos dalyko kreditų, jis galės pradėti dirbti matematikos mokytoju, net jeigu jo studijų programa nėra įrašyta reikalavimų mokytojų kvalifikacijai apraše. Pedagogo kvalifikaciją įgis jau dirbdamas mokykloje, per dvejus metus nuo darbo pradžios.
Numatyta ir kitų išimčių. Mokykloje nesant reikiamos kvalifikacijos mokytojo, mokyti dalyko taip pat galės aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai, kurių baigtoje studijų programoje yra ir mažesnė negu 60 kreditų reikiamo dalykinio turinio dalis. Norint pradėti dirbti atitinkamo dalyko mokytoju užteks mažesnio dalyko kreditų skaičiaus nei anksčiau, jis trumpinamas nuo 24 iki 18 studijų kreditų.
Dirbti mokytojais taip pat galės ir asmenys, jau turintys aukštąjį ne pedagoginį išsilavinimą, pradėję atitinkamo dalyko studijas. Tokiu atveju pilnos apimties dalykines kompetencijas mokytojas galės įgyti ne per 3 metus, kaip buvo numatyta anksčiau, o per 4 metus.
Tačiau visais atvejais išlieka nuostata, kad pradėjusieji dirbti mokytojais per dvejus metus nuo darbo pradžios privalės įgyti mokytojo kvalifikaciją. Tai galima padaryti įstojus į valstybės finansuojamas profesines studijas, kurių vietų skaičių 2022 m. taip pat planuojama didinti 20 proc.
Paprastėja reikalavimai ir pedagoginei kvalifikacijai
Nuo šiol pedagogo kvalifikaciją bus galima įskaityti aukštąjį nepedagoginį išsilavinimą įgijusiems asmenims, kurie turi 3 metų pedagoginio darbo stažą ir studijų metu yra išklausę 6 pedagogikos, psichologijos ir didaktikos dalykų kreditus.
Anksčiau ne pedagogiką baigusiems, bet siekiantiems, kad būtų įskaityta pedagogo kvalifikacija, buvo taikoma daugiau sąlygų: šalia aukštojo išsilavinimo buvo būtinas 6 metų pedagoginio darbo stažas ir 9 pedagogikos, psichologijos ir didaktikos dalykų kreditai. Taip pat pedagogo kvalifikacija galėjo būti užskaitoma universitetinį išsilavinimą turintiems aukštųjų mokyklų dėstytojams, turintiems 5 metų pedagoginio darbo aukštojoje mokykloje stažą ir išklausius 6 pedagogikos, psichologijos ir didaktikos dalykų kreditus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra numačiusi ir kitus konkrečius veiksmus , kaip pritraukti į mokyklas naujus specialistus ir sistemiškai spręsti augančią mokytojų stygiaus problemą. Tai ir skatinimo programa susiejant stipendijas su darbo vieta mokyklose, galimybė dirbant įgyti antrą kvalifikaciją, papildomas finansavimas profesinėms studijoms ir kt. Tikimasi, kad naujas planas, prie iniciatyvos jungiantis ir savivaldybėms, padės per 2022-2024 metus pritraukti iki 800 mokytojų, o tai leis užtikrinti geresnes ugdymo sąlygas vaikams visoje šalyje.
