ŠMSM suburta ekspertų komisija nagrinėja valstybinių kolegijų pateiktus jungimosi planus

Šiandien Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje pristatomos valstybinių kolegijų parengtos veiklos stiprinimo iniciatyvos.

„Siekėme, kad valstybinės kolegijos pirmiausia pačios tartųsi ir įsivertintų savo galimybes pasiekti joms nustatytus ilgalaikius strateginius tikslus ir vykdyti kokybiškas studijas. Savo iniciatyvas ministerijai jos galėjo pateikti iki balandžio 30 d. Šiuo metu kolegijų projektus peržiūri ir vertina specialiai tam suburta komisija, kuri savo siūlymus dėl kolegijų reorganizavimo greitu metu teiks švietimo, mokslo ir sporto ministrei“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Dalis valstybinių kolegijų pateikė abipusius sutarimus sutelkti išteklius su kita aukštąja mokykla.

Kauno technikos ir Kauno miškų aplinkos inžinerijos kolegijos siūlo jungtis ir kurti specializuotą Lietuvos inžinerijos kolegiją. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla siūlo prisijungti prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, jo sudėtyje įsteigiant naują padalinį – Lietuvos jūreivystės akademiją. Alytaus kolegija pateikė siūlymą tapti savarankišku padaliniu, prisijungiant prie Klaipėdos universiteto. Marijampolės kolegija siūlo prisijungti prie Mykolo Romerio universiteto ir taip pat tapti padaliniu – Sūduvos akademija.

Individualius projektus dėl dalyvavimo reorganizavimo procese pateikė keturios valstybinės kolegijos.

Vilniaus kolegija siūlo prisijungti Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją, o Kauno kolegija – Kauno technikos, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos, Marijampolės bei Alytaus kolegijas. Šiaulių valstybinė kolegija, kaip alternatyvą savarankiškam stiprinimo planui, siūlo prisijungti Panevėžio kolegiją. Klaipėdos valstybinė kolegija, taip pat kaip alternatyvą, pateikė planą prisijungti Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą.

Nedalyvauti reorganizacijos procese ir savarankiškai pasiekti nustatytus kokybinius rodiklius siekia Vilniaus technologijų ir dizaino, Panevėžio ir Utenos kolegijos. Šiaulių ir Klaipėdos valstybinės kolegijos taip pat svarsto galimybes išlikti savarankiškomis aukštosiomis mokyklomis.

Individualių siūlymų dėl jungimosi galimybių sulaukta ir iš universitetų. Klaipėdos universitetas siūlo prisijungti Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, o Vytauto Didžiojo universitetas – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją.

Kolegijų projektai bus įvertinti iki šių metų birželio

Valstybinių kolegijų pateiktas iniciatyvas vertina komisija, sudaryta iš ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Studijų kokybės vertinimo centro, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovų ir aukštojo mokslo ekspertų.

Komisija, įvertinusi kolegijų iniciatyvas, savo rekomendacijas švietimo, mokslo ir sporto ministrei pateiks iki birželio 1 d. Plano įgyvendinimo priemonių projektą numatoma parengti ir pateikti tvirtinti Vyriausybei iki birželio 30 d.

Siekis – aukštesnės kokybės koleginės studijos

Stiprinant valstybinių kolegijų tinklą siekiama sudaryti prielaidas kolegijų vykdomų studijų kokybei gerinti. Tai daryti numatoma sutelkiant studijoms ir taikomiesiems moksliniams tyrimams reikalingus žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą, labiau atsižvelgiant į regiono ir įvairių sektorių poreikius.

Vyriausybės patvirtintame 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane keliami valstybinių kolegijų veiklos tikslai 2029 m. Siekiama, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Toks sutelkimas svarbus formuojant ir išlaikant stiprų dėstytojų branduolį, užtikrinant kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą. Taip pat sutarta, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją.

Tikimasi, kad 2029 m. valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.

Konsoliduoti Lietuvos koleginio sektoriaus potencialą ne kartą rekomendavo ir Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai.