Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus buvo galima rasti įvairiuose dailininkų bei sveikatos specialistų rengtuose užsiėmimuose Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) sezono atidarymo šventėje.
„Gėlininkė augina tulpes ir narcizus (...), ūkininkas atvežė į turgų pomidorus, (...) mama nusprendė iškepti meduolių pyragą su bananais, (...) Aliuk, tu nepyk ant manęs ir būk vyras – neverk, (...)“. Tai citatos iš vadovėlių ir kitų mokymosi priemonių, iš kurių Lietuvoje mokosi šeštų–septintų klasių mokiniai, tačiau lyčių stereotipai gajūs ne tik vadovėliuose. Kaip pastebi tarptautinio projekto „Sisteminis požiūris į lyties lygybę“ (SAFER; Systematic Approaches for Equality of Gender) Lietuvoje vadovė, Vilniaus universiteto psichologijos instituto docentė dr. Neringa Grigutytė, Lietuvoje stereotipinio mąstymo lyties atžvilgiu randama visuose švietimo lygiuose: tarp mokinių, pedagogų ir švietimo institucijų vadovų.
„Situacija nėra labai bloga. 2019 m. Vilniaus universiteto atlikti tyrimai rodo, kad lyčių stereotipų suvokimo klausimu tarp šešių „SAFER“ projekte dalyvaujančių Europos šalių (Lietuvos, Airijos, Graikijos, Kipro, Italijos ir Didžiosios Britanijos) esame kažkur per vidurį. Vis dėlto mūsų tyrimas parodė, kad Lietuvos pedagogams ir mokyklų darbuotojams pati tema yra gan nauja, dažnai trūksta suvokimo, kas yra smurtas lyties pagrindu“, – sako dr. N.Grigutytė.
„SAFER“ projekto Lietuvoje vadovės teigimu, smurtą lyties pagrindu daugelis supranta kaip netoleruotiną, tačiau smurtas nėra tik fizinė agresijos išraiška. „Ką mes vadiname smurtu? Jei mergaitei ar berniukui neleidžiama kažko imtis dėl to, kad manoma, jog tai netinka jos ar jo lyčiai – tai irgi yra smurtas. Pastebime, kad turimi lyties stereotipai gali peraugti į smurtą lyties pagrindu.“
Suaugusiųjų požiūris į lyčių vaidmenis labai svarbus vaiko raidai. Jis lydi vaikus nuo pirmųjų dienų ir veikia jų emocinę bei psichinę sveikatą: savivertę, pasitikėjimą, gebėjimą bendrauti, savarankiškumą ir kitas asmenines savybes, kurios yra būtinos kokybiškam ir sveikam gyvenimui. Stereotipinė nuostata, kad matematika ar techniniai mokslai geriau sekasi berniukams, gali neigiamai paveikti mergaičių pasitikėjimą savimi, siekį tobulėti ir profesinius norus.
Neigiamas vertinimas ir nepasitikėjimas menkina tiek berniukų, tiek mergaičių norą įsitraukti į veiklą, o tai trukdo pasiekti norimus rezultatus. Kitas pavyzdys – berniukams nuolat kartodami, kad vyrai neverkia, neleidžiame jiems pripažinti savo emocijų ir taip stabdome emocinio intelekto vystymąsi, kurio stoka lemia didelį smurtinio elgesio ir žalingų įpročių mastą, prastesnius psichinės bei fizinės sveikatos rodiklius. Specialistų nuomone, norint, kad vaikas užaugtų stipria, sveiką ir saugų gyvenimo būdą gebančia palaikyti asmenybe, turime ugdyti jo emocinį intelektą, lavinti emocinius bei socialinius gebėjimus.
Anot LVJC direktoriaus Valdo Jankausko, stereotipinių nuostatų lyčių, amžiaus bei tautybės atžvilgiu šiandien gausu visur. Suaugusiųjų – tėvų, mokytojų, būrelių vadovų – pareiga – išmokyti vaikus mąstyti kritiškai ir padėti jiems lavinti tuos įgūdžius, kurie leis atpažinti stereotipus. Vienas iš būdų – ugdyti jaunosios kartos socialines ir emocines kompetencijas.
„Šiandien ugdyme svarbios ne tik žinios, bet ir socialiniai, emociniai gebėjimai. Neformaliame ugdyme – šokio, plaukimo, dailės būreliuose, projektinėse veiklose – pedagogai turi daugiau laisvės ir galimybių integruoti įvairius specialius metodus, leidžiančius vystyti tuos socialinius emocinius gebėjimus, kurių vaikams trūksta labiausiai – savarankiškumą, pasitikėjimą savimi, atsakingumą, pagarbą, kūrybiškumą, gebėjimą atpažinti emocijas ir jas valdyti, bendrauti ir kitus.“
Jau ketvirtus metus iš eilės LVJC įgyvendinama asmeninių ir socialinių gebėjimų ugdymo programa „Kaleidoskopas“ kviečia pedagogus, mokinius ir jų tėvus kiekvieną mėnesį skirti vis kitai socialinei emocinei kompetencijai: bendravimui, savarankiškumui, savęs pažinimui, sveikatingumui, kūrybiškumui ir kitoms. Šios kompetencijos taip pat tapo ir LVJC naujojo sezono atidarymo šventės vinimi. Pavyzdžiui, dailininkės Vilijos Galdikaitės dailės dirbtuvėse „Nusiėmus rožinius akinius“ vaikai ir tėveliai buvo kviečiami atsiriboti nuo aplinkos siūlomų nuostatų, pažvelgti į savo vidų ir spalvomis išreikšti tai, kas dedasi viduje.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centre vykstančioje V.Galdikaitės dailės studijoje vaikai ne tik piešia, lavina kūrybiškumą ir estetikos įgūdžius, bet kartu jie mokosi bendrauti, pasitikėti savimi ir lavina gebėjimus, leidžiančius pažinti save.
„Visai nesvarbu, ar vaikas galiausiai tęs mokslus Dailės akademijoje. Svarbiausias meninės veiklos uždavinys – procesas ir pozityvios, palaikančios bei draugiškos aplinkos kūrimas. Tik tokioje aplinkoje gali būti formuojami įgūdžiai, kurie padeda gyvenime nusiimti rožinius akinius ir įveikti iškylančius sunkumus, asmenines krizes bei sustiprina vidines savybes, padedančias atsispirti aplinkos primestoms nuostatoms, – savo patirtimi dalinasi V.Galdikaitė ir priduria: – Prieš baltą drobę ar tuščią popieriaus lapą, tarsi pirminiame atspirties taške, esame akistatoje patys su savimi, kurioje galime būti drąsūs, atviri, pasitikėti savimi. Kai suprantame, kad galime būti tokie prieš popieriaus lapą, tokiais lengviau išlikti ir gyvenime.“
Rugsėjo 4 d. vykusioje LVJC sezono atidarymo šventėje menininkai, neformaliojo švietimo mokytojai ir emocinės sveikatos specialistai vaikus kvietė į kūrybines ir edukacines dirbtuvėles bei paskaitas, kuriose buvo kalbama apie drąsą atsiskleisti, būti savimi ir asmenybės ugdymą be lyties stereotipų. Be minėtų V.Galdikaitės dirbtuvių „Nusiėmus rožinius akinius“, dailės pedagogė Agnė Trusevičienė kvietė vaikus atrasti netikėtas tapybos ant vandens formas, grafinių antspaudų kūrėja Evelina Petrovskaja šventės dalyviams padėjo susikurti originalius marškinėlius, o psichologė Ugnė Juodytė patyriminiame seminare „Nėra vienodų. Išdrįsk būti savimi!“ ragino apmąstyti, kaip geriau suprasti save ir kitus. Renginį vainikavo psichologo Lino Slušnio seminaras „Lyties stereotipai ir jų poveikis vaikams: ką turėtų žinoti tėvai?“.
Šis renginys – tarptautinio projekto „Sisteminis požiūris į lyčių lygybę“ dalis, projekto Nr. SAFER-776970-REC-VAW-AG-2016/REC-VAW-AG-2016-02 (2018–2020 m.).
