Socialinis darbas reikalauja ir vadybinių žinių
Ne visiems visuomenės žmonėms yra lengva funkcionuoti, išgyventi savo iššūkius ir krizes be tarnybų pagalbos. Tačiau darbas su rizikos grupėmis reikalauja labai plataus spektro išsilavinimo, kad pavyktų rasti bendrą kalbą su galimai socialinio funkcionalumo sutrikimų turinčiais asmenimis. Todėl kiekvienas akademinėje sužinotas dalykas padės holistiškai suprasti žmogų, jo patirtas nesėkmes ir išgyvenimus.
„Studentas privalo įgyti daug įvairių žinių, kad galėtų padėti žmogui. Tai apima sociologiją, psichologiją, edukologiją, teisę bei socialinę politiką. Reikia žinoti įvairiausius ekonominius veiksnius, pažinti trečią sektorių. Socialinis darbuotojas, sistemingai padėdamas rizikos grupėms, valstybei gali sukurti pridėtinę vertę. Krizinėse situacijose jis turi įgyti ir vadybinių kompetencijų“, – apie kompleksinių įgūdžių poreikį socialiniame darbe pasakojo Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinio darbo katedros vedėja, pridūrusi, kad tai yra tik maža dalis reikiamų dalykų šioms studijoms.
Socialinis darbuotojas, sistemingai padėdamas rizikos grupėms, valstybei gali sukurti pridėtinę vertę
Viena iš vietų, kur rengia šios srities specialistus – Klaipėdos valstybinė kolegija. Trejus metus trunkanti socialinio darbo studijų programa skirta parengti socialinius darbuotojus, gebančius nuolat besikeičiančioje visuomenėje profesionaliai ir kūrybiškai taikyti socialinio darbo žinias ir įgūdžius teikiant socialinę pagalbą skirtingoms klientų grupėms. Pagrindinės vertybės, kuriomis vadovaujasi socialinis darbuotojas yra socialinis teisingumas, žmogaus teisės ir profesinė etika.
Numatoma studijų programa yra taip, kad per numatytą laikotarpį būtų įgytos kuo įvairiapusiškesnės kompetencijos. Pradedant socialinio darbo teoriniais modeliais, baigiant arčiau dalykais arčiau praktikos, pavyzdžiui, neįgaliųjų reabilitacija ir integracija.
Kadangi įgytos kompetencijos išties apima didelį diapazoną, šios kolegijos alumnai gali dirbti socialiniais darbuotojais įvairiose srityse: socialinėje apsaugoje, švietime, sveikatos, teisėtvarkos institucijose, viešajame, nevyriausybiniame ar privačiame sektoriuose.
Iš viso studijų laikotarpiu per trejus metus galima įgyti nemažai praktinės patirties. Yra numatomi net trys praktikos etapai: pažintinė praktika, pradinė praktika ir pagrindinė praktika. Per šį laikotarpį studentai dažniausiai spėja pajausti kokia konkreti sritis juos domina, o įsidarbinimo galimybės – praktiškai garantuotos.
Studijų kryptį pasirinkti pastūmėjo noras padėti
Šiuo metu socialinio darbo studijas siūlo dauguma didžiųjų Lietuvos universitetų ir kolegijų. Specialiai šias dažniausiai studentai pasirenka ne atsitiktinai, o turėdami natūralų norą padėti kitam. Dažnai tokį interesą turėdami moksleiviai dar vidurinėje dauguma išbando alternatyvias šio darbo sritis: darbą organizacijose, darbą su žmonėmis. Būtent viena jų, pastūmėta pasirinkti šią studijų kryptį, buvo šiuo metu socialinį darbą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje studijuojanti Ieva Nekrošiūtė. Mergina teigė iškart žinojusi, kad norėtų specializuotis darbe su senelių slauga – studijų metais šis noras nepasikeitė.
„Dar besimokant mokykloje patiko savanoriauti, taip atradau ir socialinio darbuotojo profesiją, kuri mane sužavėjo ir pradėjau domėtis apie esančias studijų programas. Tiesiog mačiau, kad galėčiau dirbti šį darbą, ką norėčiau pakeisti šioje sferoje, į kokias problemas labiau atkreipti ir patį visuomenės dėmesį“, – paklausta, kodėl pasirinko būtent šias studijas, teigė I. Nekrošiūtė.
Lietuvė neseniai grįžo iš studijų mainų programos „Erasmus“, kurios metu mokėsi Čekijoje. Per metus mokslų svetur, studentė spėjo susipažinti ne tik su kultūra, mokslų pobūdžiu, bet ir pačiu socialinio darbo sektoriumi kitoje šalyje. Anot jos, didelių skirtumų, lyginant su Lietuva – nėra.
„Kaip Lietuvoje, taip ir Čekijoje – socialinių darbuotojų poreikis vis auga. Tiesa, Lietuvoje kol kas yra geresnė situacija šiame sektoriuje dėl paklausos – tai parodo stojančių studentų skaičius. Universitete, kuriame mokiausi, buvo gal perpus mažiau studentų, kurie pasirinko šią studijų programą“, – savo patirtimi dalinosi kurį laiką svetur studijavusi I. Nekrošiūtė.
Į mokslus Lietuvoje vėl įkibusi studentė pripažino pastebėjusi, kad žmonėms labai trūksta empatijos. „Mes tampame abejingi vieni kitiems ir kuo toliau, tuo labiau rūpinamės savo asmeninėmis problemomis. Kaip gyvena kiti, dažnam – neįdomu. Vienas svarbiausių socialinio darbuotojo tikslų yra mažinti socialines atskirtis, šiandien tai yra gan nemažas iššūkis“, – reziumavo būsima socialinė darbuotoja I. Nekrošiūtė.
Be socialinio darbo nebūtų visuomenės. Arba ji būtų nepilnavertė.
Pasak Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinio darbo katedros vedėjos Akvilės Virbalienės, darbas su žmogaus problemomis reikalauja begalinės empatijos, atsakomybės ir susikaupimo. Dažniausiai dėl to yra teigiama, kad darbuotojas iš tikrųjų taip atiduoda ir dalį savęs, o pasiekimo materialiai neįvertinsi.
„Rezultatas menkai išmatuojamas kokybine skale, nes dirbti su rizikos grupėmis yra labai sudėtinga“, – teigė A. Virbalienė.
Socialinis darbuotojas yra tarsi komandos lyderis, kuris signalizuoja kokių veiksmų reikia imtis kitiems nariams: slaugytojams, psichologams, psichoterapeutams ar policijos atstovams. Šiuo atveju, stebėtojas ir situacijos valdytojas ir yra būtent socialinis darbuotojas.
„Be socialinio darbo nebūtų visuomenės. Arba ji būtų nepilnavertė“, – sakė Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinio darbo katedros vedėja Akvilė Virbalienė, pridūrusi, kad šios srities darbas yra atsakingas ir orientuotas į žmogų.
