Jame atkreipiamas dėmesys, kad šiandieninėje šalies socialinėje, politinėje ir ekonominėje situacijoje išskirtinai didėja socialinių ir humanitarinių mokslų reikšmė. Dėl šių mokslų ne tik kuriamos verslo ir ekonomikos inovacijos, bet ir įtvirtinami demokratijos principai, stiprinama tautinė tapatybė ir atsparumas išorinėms grėsmėms.
Pažymima, kad Lietuvoje šie mokslai vaidina reikšmingą vaidmenį, parengdami kvalifikuotus profesionalus ūkio sritims, kurios labiausiai prisideda prie BVP augimo.
Moksline analize ir išsivysčiusių Europos valstybių patirtimi paremtos prognozės rodo, kad paslaugų sektoriaus dalis šalies ekonomikoje ateinančiais dešimtmečiais tik didės.
„Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiau kaip 60 proc. naujų darbo vietų sukuriama paslaugų sektoriuje, kuriam darbuotojus rengia pirmiausia socialinių mokslų srities studijų programos. Moksline analize ir išsivysčiusių Europos valstybių patirtimi paremtos prognozės rodo, kad paslaugų sektoriaus dalis šalies ekonomikoje ateinančiais dešimtmečiais tik didės. Nemažiau svarbu, kad visuomenė didelius lūkesčius sieja su efektyvesne viešojo sektoriaus veikla, o šios srities reformos bei kvalifikuotų darbuotojų parengimas yra glaudžiai susijęs su socialinių mokslų raida“, – rašoma MRU senato kreipimesi.
Jame pabrėžiama, kas visiškai nesuprantamos ir nepateisinamos pastaruoju metu aktyviai eskaluojamos pastangos menkinti socialinių bei humanitarinių mokslų vaidmenį, supriešinti juos su techniškaisiais, biomedicinos ir gamtos mokslais.
„Viešojoje erdvėje skelbiami jokia objektyvia informacija nepagrįsti teiginiai apie neva darbo rinkoje susidariusį socialinių mokslų specialistų perteklių, apie jų atotrūkį nuo visuomenės poreikių ir „būtinybę“ dirbtinai riboti šios srities studijų vietų skaičių. Tai supriešina akademinę bendruomenę, trikdo studentus, kelia sumaištį visuomenėje. Itin keista, kad šioje kampanijoje dalyvauja ne tik galimai suinteresuotų profesinių grupių atstovai, bet ir politinio pasitikėjimo valstybės pareigūnai, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai. Kyla klausimas, ar šie pareigūnai yra įgalioti daryti nuo oficialių valstybės strategijų ir vyriausybės programos besiskiriančius pareiškimus, ar jie savo veikla ir priimamais sprendimais iš tiesų įgyvendina valstybės politiką“, – svarstoma kreipimesi.
MRU senatas atkreipia dėmesį, kad mėginimai voliuntaristiškai iškreipti Lietuvos aukštojo mokslo sistemos raidą, skaldyti ir supriešinti akademinę bendruomenę, dezorientuoti aukštojo išsilavinimo siekiančią moksleiviją, studentiją bei jų tėvus pažeidžia viešąjį interesą ir yra nukreipti prieš ekonominę bei socialinę valstybės pažangą.
„Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad pastaruoju metu naujai susikūrusios įstaigos ėmė skelbti Lietuvos universitetų reitingus, nors nėra žinomi tokio reitingavimo tikslai, jie neaptarti su akademine bendruomene, vertinimo metodika yra neskaidri ir prieštaringa, o naudoti duomenys neatskleisti. Tai vertiname kaip dar vieną žingsnį, kuris skirtas supriešinti akademinę bendruomenę ir kelti sumaištį visuomenėje. Todėl siūlome pakviesti patikimą tarptautinę reitingavimo agentūrą, kuri atliktų nepriklausomą ir objektyvų Lietuvos universitetų ar viso švietimo ir mokslo sektoriaus reitingavimą“, – siūlo MRU senatas.
