Konferenciją iniciavusi Klaipėdos valstybinė kolegija subūrė per šimtą renginio dalyvių, partnerių ir rėmėjų vieningam tikslui – išnarplioti mįslę, kas šiandienos turistą vilioja į Lietuvą. Kad tarpinstitucinė diskusija reikalinga, pripažino ir pratikai, ir teoretikai, ir valdžios atstovai.
„Čia atskubėjau tiesiai iš ką tik Klaipėdą pasiekusio kruizinio lainerio, atplukdžiusio į Lietuvą net pustrečio tūkstančio vokiečių turistų, sutiktuvių. Augantis jų viešnagių skaičius rodo, kad mokslas, verslas, kultūros, valdžios atstovai turi drauge ieškoti atsakymų, kaip ir toliau užtikrinti svečių srauto augimą“, – sveikindamas konferencijos dalyvius teigė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Jau konferencijos pavadinimas išduoda, kad viena iš patraukliausių sričių žingeidiems turistams – Lietuvos kultūra. O Kultūrinio gyvenimo vairas šiemet patikėtas kaip tik Klaipėdai – Lietuvos kultūros sostinei.
„Viliuosi, kad ši konferencija svariai prisidės prie Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės – renginių, ir suteiks impulso nesustoti kuriant tvarų pagrindą šalies ir miesto plėtrai ne tik kultūros bei turizmo lygmenyje“, – dėstė Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorė Gražina Markvaldienė.
Pernai pusė Lietuvos turizmo sektoriaus paslaugomis pasinaudojusių asmenų – užsieniečiai. Daugiausiai jų – iš Vokietijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Rusijos. Mažne pusei jų aplankyti Lietuvą rekomendavo joje jau viešėję giminės, artimieji, draugai ar kolegos. Tai rodo, kad šalies turizmo sektoriui tenka išspręsti užduotį, ne tik, kaip pritraukti turistą, o ir kaip išlydėti su pačiu geriausiu įspūdžių bagažu. Tam turizmo sektoriui būtini kvalifikuoti specialistai. Klaipėdos valstybinėje kolegijoje turizmo administratoriai rengiami nuo 1994 m. Per tą laiką į darbo rinką išleistas ne vienas šimtas profesionalių specialistų, tačiau darbdaviams jų vis dar trūksta. Turizmo mastai auga, tad, natūralu, kad auga ir žmogiškųjų išteklių poreikis. Turizmo administravimo studijos prieš porą dešimtmečių buvo profesinis startas dabartiniams turizmo agentūrų, viešbučių, SPA ir sporto centrų vadovams. Jie plečia savo veiklą, tad diktuoja ir specialistų poreikį. Tačiau pastebėtina, kad ne tik jiems, o ir smulkesniam verslui verkiant reikia parengtų specialistų. Be abejonės regiono traukos centras yra pats uostamiestis, kuris deda visas pastangas turistų pritaukimui.
„Vienas iš būdų – pozicionuoti miestą kaip renginių oazę. Šituo keliu ir eina uostamiestis, garsėjantis jūrinį akcentą turinčiais reginiais – Jūros švente, Laivų paradu, tarptautinėmis regatomis, Šviesų festivaliu ir kitais renginiais. Kad užtikrintumėme jų tęstinumą, numatytos Klaipėdos kultūrinio turizmo plėtros perspektyvos iki 2030 m.“, – pasakojo VšĮ „Klaipėdos šventės“ atstovė Goda Giedraitytė.
Kad kultūrinis turizmas Klaipėdoje suklestėtų, į 12 darbo grupių susibūrė pusantro šimto kultūros srities atstovų. Kelrodė jų veiklai – Barselonos pavyzdys, kuri 1992 m. tapusi olimpinių žaidynių miestu iki šiol yra vienas labiausiai lankomų Europos miestų. O jo turizmo sektoriaus atstovų užduotis – ne skatinti svečių atvykimą, o jau riboti milžinišką turistų srautą į Barseloną.
Lietuvoje labiausiai lankomas miestas išlieka sostinė, šalia rikiuojasi Kaunas, Trakai, o Klaipėdai atitenka ketvirtoji vieta labiausiai turistams patrauklių Lietuvos miestų sąraše.
Pranešimus nacionalinėje konferencijoje „Kultūra ir turizmas: pasiekimai, iššūkiai, galimybės“ skaitė bemaž 40 pranešėjų atstovavusių aukštojo mokslo institucijas, vietos savivaldą, Kultūros paveldo departamentą, Valstybinį turizmo departamentą bei kitas organizacijas.
