Bakalauro pakopos studentai, pasinaudoję programos "Erasmus +" galimybe ir aplankę įvairius pasaulio kraštus, dažniausiai tai prisimena kaip smagų bei įdomų savo studijų tarpsnį, tačiau nedažnas jų iš ten parsiveža pilną bagažą žinių.
Šiemet startuojanti, pirmoji tokia Lietuvoje – tarptautinė trijų Baltijos šalių universitetų magistro studijų programa „Agri–food business management“, – skirta kaupti ne nuotykių, o tarptautinių žinių bei patirčių bagažui.
Naujos studijų programos studentai žinių semsis Estijos gyvybės mokslų, Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų bei Aleksandro Stulginskio universitetuose. Tikimasi, kad tarptautines verslo vadybos studijas baigę absolventai turės kompetencijų sėkmingai dirbti viso Baltijos regiono agro ir maisto pramonės versle bei generuoti jame pasaulines inovacijas.
Specialistai bus išgraibstomi ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėse darbo rinkose
„Neabejoju, kad tokie specialistai bus išgraibstomi ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėse darbo rinkose. Jei tik, žinoma, jie norės dirbti kitiems, o ne sau“, – teigia pats tarptautinius mokslus baigęs vienos didžiausių Lietuvoje Įmonių grupės „Dojus“ generalinis direktorius Donatas Dailidė.
Studijos trijose Baltijos šalyse leis pažinti bendrą verslo rinką, suburti platų verslo partnerių ratą
Vienas studijų programos „Agri–food business management“ autorių, Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanas doc. Bernardas Vaznonis teigia, kad tikrasis šios programos atsiradimo iniciatorius – pats agroverslas – stambiosios Lietuvos agroverslo įmonės, suvokdamos tokių specialistų poreikį, pasiryžusios įsteigti ir tikslinio finansavimo vietas aukščiausiais konkursiniais balais įstojusiems studentams.
„Žemės ūkio prekių ir paslaugų rinka visose Baltijos šalyse yra bendra – čia savo veiklą vykdo tie patys technikos, trąšų, cheminių augalų apsaugos priemonių pardavėjai, konsultantai, žaliavų pirkėjai. Tad mūsų studentai turės galimybę geriau pajusti visos rinkos pulsą, verslo specifiką skirtingose, tačiau artimose Baltijos regiono šalyse. Per dvejus studijų metus studentai 2 semestrus praleis toje šalyje, kurioje pradės mokslą, po semestrą – kitose dviejose šalyse, taigi būsimieji tarptautinio verslo „profai“ įgis skirtingų patirčių, susikurs platų potencialių verslo partnerių ratą“, – tarptautinės programos išskirtinumą komentuoja pašnekovas.
Iš skirtingų šalių – stipriausios kompetencijos
Programos „Agri – food business management“ vadovas, ASU Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentas Rimantas Dapkus pastebi, kad neatsitiktinai ši programa yra labai gerai vertinama tiek Lietuvos, tiek tarptautinių ekspertų.
„Bendradarbiavimo ryšiai tarp Aleksandro Stulginskio, Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų ir Estijos gyvybės mokslų universitetų vystomi jau seniai, todėl kolegos latviai bei estai labai aktyviai palaikė mūsų iškeltą idėją kurti jungtinę programą ir į ją integruoti tai, kuo kiekvienas universitetas yra stipriausias.
Kolegos estai stiprūs bioekonomikos, agroverslo lyderystės, atsakingo verslo, organizacinės kultūros, kooperacijos, žmogiškųjų išteklių valdymo srityse, todėl šios žinios ir gebėjimai bus ugdomi Estijos gyvybės mokslų universitete. Visos šios žinios šiuolaikiniame agroversle yra būtinos, nes vien tik užauginti žemės ūkio žaliavą nepakanka – reikia iš jos pagaminti galutinį produktą ir jį tinkamai pateikti vartotojui. Todėl tinkamas vartotojų požiūrio formavimas, sudarantis sąlygas trumpinti maisto grandinę, yra labai svarbus veiksnys“, – apie Estijos gyvybės mokslų universitete magistrantams numatomas suteikti žinias kalba pašnekovas.
Pasak R. Dapkaus, ASU Ekonomikos ir vadybos fakulteto stiprybė – su strategine verslo vadyba ir finansų valdymu susijusios mokslo ir studijų sritys – finansų valdymas, rizikų valdymas, valdymo apskaita, strateginis planavimas, investicijų vertinimas, ES investicinės paramos galimybės. Būtent ASU Ekonomikos ir vadybos fakultete ir bus dėstomi dalykai, susiję su finansų ir strateginio valdymo sritimis.
„O štai Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitete studentai išsamiai sužinos apie tarptautinį marketingą, komunikaciją, tarptautinę rinkodarą, maisto grandinės valdymą, inovatyvias maisto sistemas. Šiame universitete yra itin stipri maisto tyrimo laboratorija”, – pastebi R. Dapkus.
Paklaustas, kokių sričių bakalaurai gali studijuoti šią tarptautinę magistro studijų programą, pašnekovas konkretus – ekonomikos, verslo, vadybos, inžinerijos, maisto bei agronomijos sričių bakalaurai, siekiantys įgyti universalių agroverslo vadybos žinių ir turinčių ambicingų karjeros siekių.
Įmonių grupės „Dojus“ generalinis direktorius Donatas DAILIDĖ:
– Stiprių verslo profesionalų, turinčių vadybos, o kartu ir žemės ūkio srities žinių poreikis darbo rinkoje šiuo metu yra labai didelis. Todėl iniciatyvą sukurti tarptautinę studijų programą „Agri–food business management“ vertiname labai palankiai ir patys prisidėjome savo siūlymais jos kūrimo procese.
Šios programos turinys neabejotinai labai aktualus šių dienų verslo pasaulyje. Jis suteiks galimybę jaunam žmogui pasisemti profesinių žinių bei patirties iš visų trijų Baltijos šalių žemės ūkio krypties universitetų dėstytojų, praplėsti akiratį, įgyti darbo užsienio šalių rinkose patirties.
Neabejoju, kad tokie specialistai bus išgraibstomi ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėse darbo rinkose. Jei tik žinoma, jie norės dirbti kitiems, o ne sau.
Neretai tenka išgirsti klausimą, ar verslo įmonėje dirbančiam darbuotojui tikrai reikalingas magistro išsilavinimas. Vienareikšmiai atsakau – taip. Pirmojoje, bakalauro studijų pakopoje, studentams plačiai pateikiama įvairių bendrųjų žinių. O studijuojantieji magistrantūroje labiau specializuojasi, jų žinios sufokusuotos į tam tikrą konkrečią sritį, o tai leidžia jiems tapti savo srities lyderiais.
