Apie tai rašoma pranešime žiniasklaidai.
Bręstančiam vaikui suprasti savo kūno pokyčius yra labai svarbu – tai yra natūralus pažinimo procesas, tačiau šią temą gvildenti su jaunąja karta dažnai yra keblu, nes jie ne visada drąsiai ir noriai apie tai kalba, o kartais ir suaugusieji neturi atsakymų į jiems kylančius klausimus. Specialistų teigimu, šie iššūkiai kyla dėl svarbios ir opios visuomenės problemos – šiandien Lietuvos švietime vis dar yra įžvelgiamas lytiškumo ugdymo trūkumas.
Lytiškumo ugdymo srityje dirbantys specialistai teigia, kad sveikatos, lytiškumo ugdymas ir ruošimas šeimai Lietuvos mokyklose privalomai pradėtas vykdyti tik nuo 2017-ųjų. Lyginant su kaimyninėmis šalimis mes rikiuojamės žemai – Latvijoje šia tema pradėta kalbėti jau prieš dešimtmetį, Estijoje net prieš dvidešimt metų, o Skandinavijos šalyse dar anksčiau.
Dėl sumišusių emocijų ir nežinomybės, vaikai ieško suaugusių pašnekovų, kurie, deja, ne visada tinkamai ištransliuoja trūkstamą informaciją.
Lytiškumo ugdymas – ne vien lytinis švietimas
Paskutiniojo kurso medicinos studentė, sveiko požiūrio į kūną aktyvistė, mergaičių ir moterų edukatorė Rugilė Kančaitė pasakoja, kad šalyje būtina skatinti aktyvesnę diskusiją apie lytiškumą, nes už šios sampratos slypi ne tik lytinis švietimas, bet ir kitų esminių vertybių formavimasis, pagarbos sau ir kitam ugdymas, bendravimo įgūdžių, tolerancijos kitam ir savęs priėmimo mokymas.
„Tai ne vien žinios apie žmogaus fiziologiją, brendimą, kontracepciją ir lytiškai plintančias ligas. Mes mokome vaikus ne tik kaip išvengti ligų ar nėštumo, mes mokome kaip neperžengti kitų žmonių nustatytų ribų, kritiškai įvertinti savo poreikius, emocijas, mokėti megzti gražius ir pagarbius santykius, gerbti visų lytinių orientacijų ir lyčių atstovus. Turime mokyti jaunus žmones lytiškumo, nes tai yra vienas iš brandžios ir atsakingos augančios visuomenės pagrindų“, – teigia R.Kančaitė.
Netinkami pašnekovai ir klaidinga paauglių savišvieta
Anot R.Kančaitės, lytiškumo ugdymo trūkumas šalyje stipriai atsiliepia augančių vaikų tarpe – jiems dažnai kyla klausimų dėl jų besikeičiančio kūno, o atsiradusi nežinia skatina gėdą, kaltę ar kitų negatyvių jausmų atsiradimą. Dėl sumišusių emocijų ir nežinomybės, vaikai ieško suaugusių pašnekovų, kurie, deja, ne visada tinkamai ištransliuoja trūkstamą informaciją, o savarankiškos paieškos medijų platybėse tampa tikru iššūkiu.
„Dabar visi vaikai turi telefonus ir internetą, tačiau, būnant vaiku, kritiškai įvertinti, kas yra tiesa, o kas yra mitas interneto erdvėje yra labai sunku. O dar sunkiau, kai net ir suaugusieji ne visada gali patarti – dauguma suaugusiųjų taip pat tiki legendomis ir mitais, nes juos išgirdo kažkada patys būdami vaikais“, – sako R.Kančaitė.
Mergaičių ir moterų edukatorei antrina Paramos vaikams centro (PVC) psichologė Vaida Gabė teigia, kad suaugusieji gali būti labai užimti, turėti įvairių nusistovėjusių nuostatų ar neigiamos patirties šia tema.
„Taip pat jiems gali stigti žinių, kaip kalbėtis su įvairaus amžiaus vaikais ir paaugliais lytiškumo temomis. Kai kyla klausimų, natūralu, kad atsakymų į juos yra ieškoma, tačiau ne visuomet patikimuose šaltiniuose, todėl kyla rizika, kad klaidinanti informacija gali sukelti tiek fizinę, tiek psichinę grėsmę jų sveikatai“, – sako V.Gabė.
Specialistės vieningai sutinka, kad lytiškumo švietimas yra svarbus ir už mokyklos ribų. Pastebima, kad atsiranda vis daugiau socialiai atsakingų įmonių, kurios įžvelgia lytiškumo švietime problemą ir randa būdų, kaip integruoti šios temos ugdymą ir kitose paauglių susibūrimo erdvėse.
