D.Staniulis svarsto, kad jo būsimos karjeros kelio kryptis pradėjo ryškėti dar vaikystėje. „Tėvai pasakoja, kad būdamas visai mažas jau žiūrėdavau dokumentinius filmus apie gamtą, mokslinius atradimus – tai mane domino labiau negu vaikiški multikai. Juokiamės, kad tai turbūt ir buvo pirmieji signalai, kas iš manęs išaugs ateityje“, – šypsosi jis
Susidomėjimas biologija ir chemija nedingo ir vėliau, tad Donatas taip pamažu ir „įklimpo“. „Kai dar mokiausi mokykloje, buvo labai stiprus skiepijimas to, kad jei jau mokaisi biologiją, tai turi siekti būti gydytoju arba stomatologu. Aš turėjau kitokią viziją – svajojau dirbti su mokslu, bet nenorėjau būti mokslininku, – ir man pavyko“, – sako pašnekovas.
Vyras dabar dirba didžiausios pasaulio bendrovės „Thermo Fisher Scientific“, teikiančios produktus ir paslaugas mokslui, dukterinėje įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“ Lietuvoje. Įmonė kuria ir gamina gyvybės mokslų produktus moksliniams tyrimams ir diagnostikai.
„Dirbu su įvairias produktais, dažniausiai – su technologijų tobulinimu. Mūsų įmonė tiek kuria, tiek vysto įvairias technologijas – nuo testų iki įvairiausių komponentų, biologiškai aktyvių medžiagų, kurios kasdien naudojamos mokslininkų tam, kad jie darytų pasaulį švaresnį, saugesnį, sveikesnį. Kitaip tariant – mūsų veikla užtikrina, kad pasaulio mokslininkai ir medikai turėtų įrankius, kurie jiems reikalingi kuriant ir vystant dar gilesnius mokslinius dalykus“, – pasakoja Donatas, kuris savo sukaupta patirtimi pasidalins „Tūkstantmečio vaikų akademijos“ dienos stovykloje.
Paprastai apie sudėtingus dalykus
D.Staniulis jau seniai pajuto, kad apie mokslinius dalykus kalbėti su skirtingais žmonėmis gali būti sudėtinga, nes tai sritis, kuri reikalauja įsigilinimo, domėjimosi.
Studijuodamas trečiame kurse Donatas pradėjo darbuotis „Kino pavasaryje“ – iš pradžių buvo marketingo srities asistentas, kas visiškai nesisiejo su biologijos studijomis, o vėliau dirbo projektų vadovu. Vyras pasakoja, kad šis darbas leido jam pabendrauti su labai skirtingais žmonėmis, kurie vis pasidomėdavo kokiais nors moksliniais dalykais.
„Vis tekdavo kažką paaiškinti, tad galvodavau, kaip tai padaryti kuo paprasčiau, kad suprastų ir marketingistas, ir menininkas, ir finansininkas – juk jų visų suvokimas ir išsilavinimas labai skirtingas. Jeigu prabiltum sudėtingais moksliniais terminais, tikėtina, kad dauguma to nesupras, nebenorės gilintis, nes viskas pasirodys pernelyg sudėtinga“, – sako jis.
„Mokslo sritis turi per mažai aiškiai ir paprastai komunikuojančių žmonių. Na, dabar jau jų po truputėlį vis atsiranda, kurie geba sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti paprasta žmonių kalba.
Tarkime, tie patys antivakseriai – jie kalba labai paprastai, garsiai, paskui save pritraukdami patiklių ir į sudėtingesnius dalykus nepasigilinančių asmenų masę. Jie sukelia tokį triukšmą, kad, pavyzdžiui, kartais net pačios mokslininkės, tapusios mamomis, akimirką suabejoja dėl skiepų kūdikiui – tiesiog tų niekuo nepagrįstų kalbų yra tiek daug, kad net žmogus, kuris visiškai pasitiki mokslu ir pats jame dirba, sekundę suabejoja skiepais. Jūs tik pagalvokite, kaip tuomet paprasta manipuliuoti žmonėmis, kurie mokslu išvis nesidomi!“ – mintį plėtoja pašnekovas.
Kai žmones išgąsdina... druska
Vienu iš „Tūkstantmečio vaikų akademijos“ stovyklos lektorių tapęs Donatas „Įdomiosios fizikos ir gyvybės mokslų“ sesijų metu jaunimui bandys papasakoti apie tai, kas šiuo laikotarpiu yra viena pagrindinių pasaulio aktualijų.
Netikėtai ištiko globali pandemija – didelė nežinomybė kėlė tiek politines tiek ekonomines įtampas, sutriko įvairių produktų tiekimas ir logistika, tačiau net ir tokiomis sąlygomis mokslininkai nepasimetė. Greitai reaguodami į ištikusią situaciją, sukūrė priemones viruso diagnostikai, o nepraėjus nė metams atsirado ir vakcina. Visuomenėje kyla tiek baimės, nepasitikėjimas, tiek konspiracijos teorijos – juk viskas sukurta taip greitai. Bet ar iki šiol pakankamai domėjomės mokslo pažanga gyvybės mokslų srityje?
Paskaitos metu Donatas jaunimą supažindins su pagrindiniais moksliniais „keiksmažodžiais“ bei daugybe įdomių dalykų: kaip atpažinti ir nustatyti virusą, kai jo net nematome? Ką mūsų organizmas daro su virusu ir kaip veikia vakcinos? Būtent jos visuomenėje vis dar kelia aršias diskusijas, o žmonės pasidalijo į dvi stovyklas – vieni skuba skiepytis, kiti teigia nieku gyvu to nedarysiantys.
„Per pandemiją mokslininkai sukūrė daug dalykų, kai kurie iš jų, kaip antai vakcinos nuo koronaviruso, buvo sukurtos gana greitai, taigi netruko pasigirsti visokiausių konspiracijos teorijų dėl jų veiksmingumo bei saugumo. Dažniausias žmonių argumentas kalbant apie vakcinas – kad jos buvo sukurtos per greitai, todėl negali būti patikimos ir veiksmingos, bet palaukite – ar jūs žinote, kaip dirba mokslininkai, kokiu greičiu jie padaro tam tikrus dalykus, kokia vyksta mokslo pažanga? Šios vakcinos sukurtos senesnių vakcinų pagrindu, kuris buvo daug metų tyrinėjamas, o dabar tas pagrindas tiesiog pritaikytas koronaviruso vakcinai. Jeigu tik pasigilintumėte, jums nebeatrodytų, kad vakcina sukurta per greitai“, – šypsodamasis patikina.
„Visi renkamės tikėti tuo, ką suprantame. Moksle daug ką sunku apčiuopti, todėl atsiranda nepasitikėjimas. Pavyzdžiui, tas pats virusas – nei jūs jo paliesite, nei apžiūrėsite. Kol nepateko į žmogaus organizmą, tol jis suvokiamas labai abstrakčiai, nes plika akimi jo nepamatysime“, – priduria.
Pabaigdamas mintį apie vakcinas Donatas pateikia labai paprastą pavyzdį, kuris puikiai iliustruoja dažnai nepagrįstas žmonių baimes bei nenorą pasigilinti į dalykus pasirenkant lengvesnį kelią – neigti bei priešintis.
„Žmonės, žiūrėdami į vakcinos sudėtį, ima bijoti tokių komponentų, kaip natrio chloridas, o juk tai – elementari valgomoji druska, kurią vartojame kasdien. Taigi paprasčiausia druska, parašyta moksliniu pavadinimu, gali pasirodyti kaip didžiausias baubas“, – šypteli D.Staniulis.
Akademija, kurioje norisi mokytis
„Tūkstantmečio vaikų akademija“ – tai savaitinė dienos stovykla su fantastiškais lektoriais: mokslininkais, dėstytojais, meno ar verslo profesionalais. Rekomenduojamas akademijos studentų amžius yra 13–19 metų.
Išsirink sau įdomiausią savaitinės sesijos temą: „Įdomioji fizika ir gyvybės mokslai“ arba „Įdomieji menai ir politikos mokslai“. Tavęs lauks bent dešimt fantastiškai įdomių ir naudingų paskaitų iš pasaulinio lygio lektorių.
Mokytis turi būti smagu, todėl akademijos studentai mėgausis ir naujomis pažintimis su smalsiais bendraminčiais, kvizais, žaidimais, vakarėliais ir muzika kasdien, tad tavęs lauks muzikinis apšilimas ir įvairios staigmenos. „Tūkstantmečio vaikų akademijoje“ atrask savo supergalią: mokslą, žinias ir protą!
Susitiksime Vingio parko estradoje Vilniuje ir Nemuno saloje prie „Žalgirio arenos“ Kaune. Visur tavęs lauks atviros lauko erdvės su galimybe pasislėpti nuo lietaus ar kaitrios saulės. Laikysimės nustatytų saugumo reikalavimų.
Penkių dienų DIENOS STOVYKLA – tik 58 Eur, daugiau informacijos www.tukstantmeciovaikuakademija.lt
