Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Steigiamas Adolfo Damušio demokratijos studijų centras

Birželio 13 d., ketvirtadienį, 15 val. Mykolo Romerio universitete (I-414 aud.) vyks Adolfo Damušio demokratijos studijų centro steigimo ceremonija.
Adolfas Damušis
Adolfas Damušis / MRU nuotr.

Centro veiklos tikslas – tirti nepriklausomos Lietuvos ir okupacijų laikotarpio lietuvių demokratinės minties tradiciją, atskleisti ir įtvirtinti jos sąsajas su dabarties demokratinėmis vertybėmis, sugrąžinti į visuomenės kultūrinę atmintį asmenybių, nuosekliai gynusių ir brandinusių demokratinę mintį Lietuvoje ir išeivijoje, vardus ir intelektinį paveldą.

Adolfo Damušio demokratijos studijų centras steigiamas atsižvelgiant į Universiteto misiją visuomenės ir humanitarinių mokslų srityje bei pažymint Adolfo Damušio (1908.06.16-2003.02.27) – mokslininko, nuoseklaus demokratinių vertybių puoselėtojo ir vieno iš pasipriešinimo sovietų bei nacių okupaciniams režimams vadovų – 105-ąsias gimimo metines. 

Pasak A. Damušio dukters ambasadorės Gintės Damušytės, steigiamo Centro  veiklos kryptis – pirmiausia taikomojo pobūdžio, kaip ir Adolfo Damušio mokslinė ir visuomeninė raiška. „Mano tėvas nebuvo profesionalus istorikas, neilgai veikė praktinės politikos lauke. Bet buvo veiklos žmogus, autorius intelektualių tekstų, pažangių iniciatyvų.  Jis generavo idėjas, jas įgyvendino pats, skatino ir kitus tai daryti“.  

Ambasadorės G. Damušytės įsitikinimu, Adolfo Damušio veikla įkvėps ir paskatins daugiau diskusijų ir studijų apie pernelyg mažai ištirtą Lietuvos demokratinės minties raidą, politinį pasipriešinimą autoritariniams ir okupaciniams režimams, ypač antinacinį pogrindį. Centro veikla neabejotinai atskleis dar nežinomų rezistencijos istorijos ir kovos už demokratijos idealus puslapių.

MRU Humanitarinių mokslo instituto (HMI) direktorius istorikas dr. Robertas Jurgaitis sako, kad Centro veikloje jau numatyti intensyvūs darbai: „Visų pirma kaupsime ir sisteminsime istorinius šaltinius, pradedant periodine spauda ir baigiant privačiuose asmeniniuose archyvuose saugomais dokumentais bei korespondencija. Be 1944–1990 metų išeivijoje saugomų dokumentų iš esmės jokia rimtesnė tiriamoji veikla nėra galima“. HMI vadovas džiaugiasi, kad Adolfo Damušio demokratijos studijų centro steigimo idėjai palankumą rodo  išeivijos lietuviai. „Iš anksto dėkojame visiems, galėsiantiems padėti tirti šalies demokratinės minties raidą. Juk ir šaltiniai išblaškyti ne tik po skirtingas Lietuvos bibliotekas, bet ir po įvairių šalių (JAV, Vokietijos, Švedijos, kt.) valstybinius ir privačius archyvus“.

Centro atidarymo proga jam talkinti pasiryžęs žurnalistas Vidmantas Valiušaitis dovanų įteiks sukauptą unikalių nuotraukų fotoarchyvą bei retos Sąjūdžio spaudos komplektus. „Tai irgi naujųjų laikų demokratinio proceso, jau tapusio istorija, dalis, kuri taip pat turi būti naujai steigiamo Centro akiratyje“, – pastebi V. Valiušaitis.

MRU Adolfo Damušio demokratijos studijų centro steigimo sutartį Universiteto vardu pasirašys studijų prorektorius doc. dr. Giedrius Viliūnas, Damušių šeimos vardu – ambasadorė Gintė Damušytė. Centro steigimo ceremonijoje kviečiami dalyvauti akademikai, politikai, visuomenės veikėjai, išeivijos atstovai, žurnalistai, MRU akademinė bendruomenė. 

Adolfas Damušis – mokslininkas, politikas, jau studijų metais mokslinę veiklą ir visuomeninį darbą jungęs į integralią visumą, žymus ateitininkų veikėjas, rūpinęsis jaunimo problemomis ne tik Lietuvoje, bet ir išeivijoje: organizavęs ateitininkijos atkūrimą, įkūręs plačiai išgarsėjusią ateitininkų stovyklą „Dainava“. A. Damušis buvo ir aktyvus kovotojas už Lietuvos laisvę, vienas iš 1941 m. Birželio sukilimo organizatorių ir vadovų, Lietuvos laikinojoje vyriausybėje ėjo pramonės ministro pareigas, taip pat vienas iš 1943 m. įsteigto Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto organizatorių, jo vicepirmininkas. Už rezistencinę veiklą nacių kalintas Vokietijos kalėjimuose. Svarbiausi A. Damušio mokslo darbai atlikti išeivijoje, JAV, Kanadoje, Anglijoje ir Prancūzijoje užpatentuota per 30  mokslinių išradimų. 1944 m. priverstinai palikęs Lietuvą, į ją nuolatiniam gyvenimui grįžo tik po daugiau nei pusšimčio metų – 1997-aisiais. Čia, Lietuvoje, toliau tęsė intelektinę veiklą, aktyviai dalyvavo Lietuvos visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Jau gyvendamas Lietuvoje prof. A. Damušis sakė: „Visus tuos dešimtmečius ilgėjausi Lietuvos. Praėjome ir ugnį, ir vandenį. Jei išlikome, tai turime susiburti ir kurti savo kraštą. Visi drauge“. 

1984 m. A. Damušio veiklą aukštai įvertino popiežius Jonas Paulius II, apdovanodamas jį Šv. Silvestro ordinu. 1994 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas dekretu už itin reikšmingus asmeninius nuopelnus ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę bei ilgametį ir sąžiningą darbą Lietuvos valstybei A. Damušį apdovanojo 3-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos