Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinė sąjunga bei Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ nurodo iš esmės pritariančios anksčiau patiektiems siūlymams (su jais galite susipažinti čia), tačiau teikia patikslintus siūlymus.
-
Vietoje teisiškai neapibrėžtų dokumentų „rekomendacijos“ bei „aplinkraštis“, pasiektus susitarimus užfiksuoti protokoliniame susitarime prie Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties (toliau – protokoliniame susitarime) arba juos perkelti į švietimo ir mokslo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 3, 4, 7, 8, 14, 17 str. ir 5 priedo pakeitimo įstatymo bei mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo įgyvendinimo“ (toliau – įsakymas dėl aprašo įgyvendinimo).
-
Protokoliniame susitarime arba įsakyme dėl įgyvendinimo numatyti konkrečius kiekvieno punkto įgyvendinimo terminus.
-
Numatyti, kad mokytojui, turinčiam kvalifikacinę kategoriją, nekontaktinių valandų funkcijoms, susijusioms su kontaktinėmis valandomis vykdyti, skaičius sudarytų nuo 35 iki 60 procentus kontaktinių valandų skaičiaus.
-
Mokytojo etatinio apmokėjimo tvarką reglamentuojančiuose dokumentuose vartoti vieną, Švietimo įstatyme numatytą, sąvoką „kvalifikacijos tobulinimas“. Ji apima tiek institucinį, tiek ir savaiminį (savišvietą) mokymąsi. Tai padarius, neliks loginio pagrindo tvirtinti, kad mokytojui galima iš viso neskirti III „kišenės“ valandų, kas ir nenumatyta dabar galiojančiuose teisės aktuose.
-
Mokytojo etate už vadovavimą klasei minimaliai numatyti ne mažiau 150 val. per metus. (Argumentas – ankstesnėje darbo apmokėjimo tvarkoje buvo numatytas 2,5 val. minimumas už šį darbą, tai gerindami darbo sąlygas, siūlome naują – 3,5 val. per savaitę arba 150 val. per metus – minimumą). Taip pat, protokoliniame susitarime arba įsakyme dėl įgyvendinimo nurodyti, kad mokytojas, realizuodamas jam Švietimo įstatymu numatytą teisę laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas, neprivalo reguliariai vesti klasės valandėlių.
-
ŠMM pateiktą formuluotę „numatyti, kad mokyklų vadovai nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. formuotų vieną pareigybę (etatą) (iš viso 1512 val.), jeigu mokytojas, įgyvendinantis pradinio ugdymo programą, per metus turi 756 kontaktinių valandų“ tikslinti, atsižvelgiant į tai, kiek valandų naujuosiuose Bendrojo ugdymo planuose bus skirta 1 – 4 klasėms. Tikslinimo principas turėtų būti toks – jei mokytojas veda ne mažiau 80 procentų klasei numatytų valandų, jam turi būti sudarytas pilnas etatas.
-
Numatyti, kad mokyklų vadovai nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. formuotų vieną pareigybę (etatą) (iš viso 1512 val.), jeigu dalyko mokytojas, įgyvendinantis pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, per metus turi 888 kontaktinių valandų ir vadovauja klasei. Šią nuostatą tikslinti atsižvelgiant į tai, kiek kontaktinių valandų naujuosiuose Bendrojo ugdymo planuose bus skirta 5–12 klasėms.
-
Abejones kelia siūlymas mokyklų vadovams mokytojo pareigybę (etatą) skaidyti tik ketvirtadaliais (pvz., 0,25, 0,5, 0,75), išlaikant įstatymu nustatytas valandų proporcijas. (Argumentas – daliai mokytojų dėl formalios priežasties gali būti pablogintos darbo sąlygos (pvz. suskaičiavus jam skirtas valandas, susidarys 0,8 etato, bet įgyvendinant aukščiau nurodytą nuostatą, etatas bus sumažintas iki 0,75).
-
Pritariame siūlymui naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalus, tačiau tai turi būti kompleksinis sprendimas, apimantis tiek ikimokyklinio bei priešmokyklinio, bendrojo, neformaliojo ugdymo ir profesinio mokymo pedagogus. (Argumentas – skirtingi koeficientai nustatomi už skirtingą darbuotojo atsakomybę, tad šiuo atveju visų minėtų darbuotojų atsakomybė iš esmės yra vienoda).
-
Nuo 2019 m. sausio 1 d. koreguoti specialiųjų mokyklų finansavimo tvarką, pakeičiant dabar susiklosčiusią ydingą praktiką, kai ugdymo planui įgyvendinti skirti pinigai naudojami ne tik mokytojų darbo užmokesčiui, bet ir pagalbos mokiniui bei administravimo kaštams padengti.
-
Paruošti rekomendacijas savivaldybėms, jog šios, atsižvelgdamos į turimą švietimo įstaigų tinklą ir jo finansavimo galimybes, priimtų sprendimus dėl maksimalaus leistino mokinių skaičiaus klasėse sumažinimo.
Streikas Lietuvos ugdymo įstaigose tęsiasi trečią savaitę. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, trečiadienį nedirba 73-ijų mokyklų pedagogai.
Streiką koordinuojanti Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjunga (LŠDPS) nurodo, kad į protokolą yra įtraukti patogūs kitų profsąjungų, bet ne jos siūlymai.
Profsąjunga trečiadienį žiniasklaidai išplatintame pranešime išplėtė savo reikalavimų sąrašą. Anksčiau LŠDPS siūlė:
- įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 valandų skirta kitiems darbams;
- mažinti mokinių skaičių klasėse;
- pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.
Buvo pridėti tokie reikalavimai:
- mokytojo etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją;
- valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei;
- turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa;
- ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos.
Įvedant etatinį apmokėjimo modelį siekta atlyginti už visus mokytojo darbus, išlaikyti stabilų darbo krūvį, į mokyklas pritraukti jaunų specialistų. Pritaikius modelį, ministerijos duomenimis, užmokestis kilo 70 proc. mokytojų.
Opozicija dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, kitų metų švietimo biudžeto, aukštųjų mokyklų jungimo, ugdymo programų keitimo, ministrės vyro Evaldo Petrausko verslo ir kitų klausimų švietimo ir mokslo ministrei J.Petrauskienei inicijavo interpeliaciją.