Klaipėdos „Vydūno“ gimnazijos direktorius Arvydas Girdzijauskas 15min tikino, kad ugdymo procesas mokykloje bus intensyvinamas laipsniškai, „panaudojant tą patį laiką“.
„Mokytojai pagal reikalą konsultuos mokinius, pridės daugiau medžiagos tose pamokose, kurios vyksta. [...] Vaikai turi daug papildimų užsiėmimų ir nemažą krūvį, jį didinti mes nelabai turime galimybės“, – dėstė direktorius.
Klaipėdos „Vydūno“ gimnazijoje konsultacijos vyko gruodį
Jo teigimu, streikas sugriovė įprastą darbo ritmą, o trys savaitės be pamokų – visai nemažai.
„Vaikams reikės daugiau laiko [norint], įeiti į normalų ugdymo ritmą, reikės daugiau pastangų, nes medžiagos bus šiek tiek daugiau. Bet nebūčiau linkęs dramatizuoti – dar yra pakankamai daug laiko iki mokslo metų pabaigos ir išsilyginsime be didelių problemų“, – kalbėjo A.Girdzijauskas ir išreiškė lūkestį, kad antro pusmečio metu bus spėta išeiti streiko metu praleistas temas.
Anot direktoriaus, pamokų metu smarkiau pasidarbuoti turės ne tik tie, kurie laikinai nedirbo.
„Streiko metu tie mokytojai, kurie nestreikavo, taip pat neturėjo normalaus ugdymo proceso [...] ir, matyt, visiems reikės papildomų pastangų“, – aiškino A.Girdzijauskas.
Dabar papildomų darbų nedarysim
Tiesa, jis pridūrė, kad Klaipėdos „Vydūno“ gimnazijos jaunuoliai užduočių gavo ir streiko metu. Gruodį pedagogams sugrįžus į darbus, esą vyko konsultacijos.
„Mokytojai skyrė papildomus darbus ir mokiniai už juos individualiai atsiskaitinėjo. Tai buvo gruodžio mėnesį, o dabar papildomų darbų nedarysim“, – teigė gimnazijos direktorius.
A.Girdzijauskas: atsarginių lėšų nėra
Kai kurie Klaipėdos „Vydūno“ gimnazijos pedagogai dėl nuo rugsėjo įsigaliojusio etatinio apmokėjimo modelio streikavo beveik tris savaites.
Dalis per šį laiką sukauptų lėšų, kurios kaip atlyginimai nebuvo paskirtos streikuojantiesiems, A.Girdzijausko tikinimu, pedagogams kaip priedai atiteko už gruodį organizuotas konsultacijas, kita dalis – sugrįžo į valstybės biudžetą.
Kokia tai suma, direktorius teigė nežinantis.
Paklaustas, ar mokytojai, vesiantys intensyvesnes pamokas, gali tikėtis papildomo užmokesčio, A.Girdzijauskas tvirtino, kad tokie pinigai nėra numatyti.
„Priedai galėtų būti skirti, jeigu bus tam lėšų. Lėšos mokyklai yra skiriamos pagal turimus etatus, kažkokių atsarginių lėšų mes neturime“, – sakė jis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Streikuojantys Klaipėdos mokytojai išeis į gatves: „Tai gaisras, kurį gesinti reikia tuoj pat“
E.Surmilavičienė: intensyvesnis ugdymas nesiskirs nuo įprasto
Vilniaus „Žemynos“ progimnazijos vadovė Eugenija Surmilavičienė aiškino, kad net ir intensyvinant mokymosi procesą, jaunuoliai skirtumo nepajus.
„Ateini į klasę, žiūri, kur spragos, ir dirbi. Ir tikrai niekas nepapasakos, kaip [atrodo] tas intensyvesnis mokymas. Aš žinau, kad vaikai nemoka kirčiavimo, ir dirbu su tuo, bet tekstą kirčiuoti pasiimu naują, kuris nebuvo skaitytas per tas streiko dienas“, – 15min pasakojo direktorė.
Anot E.Surmilavičienės, „Žemynos“ progimnazijoje pedagogai turės registruoti temas, kurių neišėjo streiko metu, ir numatyti, kada jas išeis.
O tai esą bus galima padaryti keliais būdais: temas integruojant į esamas pamokas arba išeinant tada, kai mokykloje organizuojamos „edukacinės dienos“.
Taip pat, anot vadovės, tikėtina, kad jaunuoliai turės daugiau padirbėti namie, galbūt bus organizuojamos konsultacijos. Jos, pavyzdžiui, aštuntokams, besirengiantiems stoti į gimnazijas, esą būdavo rengiamos ir anksčiau.
„Už valandas, kurias skiriame, kurias mokytojas dirba papildomai, mes tikrai sumokame“, – tikino E.Surmilavičienė.
Visiems progimnazijos pedagogams – premijos
„Ir šiaip šįmet mokslo metai pratęsti, atostogos labai sutrumpintos, o ugdymo planas ir apimtis nepasikeitę. Taigi, žinokit, aš manau, kad tų papildomų resursų, ko gero, nereikės“, – pridūrė progimnazijos vadovė.
Tiesa, ji tikino sakiusi pedagogams, kad kiekvienas jų, nesvarbu ar liga, ar streikas, atsako už ugdymo plano įgyvendinimą.
Dalis Vilniaus „Žemynos“ progimnazijos mokytojų streikavo nuo lapkričio 12 iki gruodžio 21 dienos, nors, anot direktorės, jau lapkričio pabaigoje dirbo beveik visi. Likusi mažuma pedagogų streikavo ir dirbo savanoriškai.
Žmonėms dėl padidėjusio masto mokėjome priedus
„[Streiko metu] mes mokėjome mokytojams, kurie pavadavo [...]. Dirbo visi specialieji pedagogai ir visi mokytojai, kurie nestreikavo, nes vaikų iki 300 ar daugiau į mokyklą ateidavo. Tiems žmonėms dėl padidėjusio masto mokėjome priedus“, – dėstė E.Surmilavičienė.
Lapkričio pabaigoje direktorė 15min teigė, kad progimnazijoje, kurios nelanko apie 80 proc. mokinių, pamokos pagal tvarkaraštį nevyksta – organizuojamos kai kurių dalykų konsultacijos. Daugiau apie tai – čia.
Anot E.Surmilavičienės, kai streikas pasibaigė, visiems progimnazijos mokytojams – ne tik tiems, kurie streikavo – buvo išmokėtos premijos.
„Mano politika buvo tokia – savaitė, trys savaitės ar kiek streiko nenubraukia visų metų gero darbo [...]. Susitarimo principu visi mokytojai gavo 91 proc. atlyginimo premijas“, – teigė progimnazijos direktorė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vilniaus Žemynos progimnazijos mokytojai streikuos toliau: laukia, kol ŠMM imsis realių derybų
Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje plušės tik tie, kurie streikavo
Kalbėdamas apie intensyvesnį mokymąsi, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos, kurioje dirba streikavusių mokytojų lyderis Andrius Navickas, vadovas Rimantas Bikulčius teigė siūlysiantis mokytojams rengti konsultacijas. Jas, anot direktoriaus, turėtų vesti tik streikavusieji.
Mokiniams konsultacijas būtų leidžiama lankyti pasirinktinai.
„Negalima gi mokiniams įdėt į tvarkaraštį papildomai privalomų dalykų, bet aš manau, kad jie lankys, kadangi yra suinteresuoti pasivyti [kursą]“, – kalbėjo ugdymo įstaigos vadovas.
Jis teigė pastebėjęs, kad streiko metu jaunuoliai gana aktyviai naudojosi elektroninio dienyno „Egzaminatoriumi“, sprendė užduotis, bet to, R.Bikulčiaus, įsitikinimu, praleidus tiek pamokų, neužtenka.
„Šešios savaitės yra daug. Kažkiek suintensyvinti, suspausti [kursą] realu iki mokslo metų pabaigos, bet reikalingos abipusės pastangos“, – dėstė gimnazijos vadovas.
Anot jo, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos mokiniai gali tikėtis ir daugiau namų darbų, ir skubos išeinant temas pamokų metu.
„Neatmetu galimybės ir tokios, nes reikia pasivyti“, – tikino R.Bikulčius.
Jis išreiškė viltį, kad mokytojai šiek tiek laiko yra pasitaupę nenumatytiems atvejams. Esą dabar jį bus galima išnaudoti.
Dėl streiko „atliko“ 20 tūkst. eurų
Intensyviau mokinius ugdantys Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos pedagogai, anot R.Bikulčiaus, galėtų tikėtis atlygio.
„Aš matyčiau kažkokį priedą, bet nesame dar sutarę. Kažkoks priedas prie atlyginimo galėtų būti“, – 15min komentavo direktorius.
Jo tvirtinimu, streiko metu, pedagogams neišmokėjus algų, buvo sukaupta apie 20 tūkst. eurų.
Mes jų (lėšų – 15min) negalėjom keltis į šiuos metus, kas būtų labai pageidauta
„Mes jų negalėjom keltis į šiuos metus, kas būtų labai pageidauta, bet įstatymai to neleidžia padaryti“, – aiškino R.Bikulčius.
Lėšas, anot jo, savivaldybės taryba paskyrė mokyklos reikmėms – mokymo priemonėms.
Pagal Biudžeto sandaros įstatymą, metams pasibaigus sąskaitose esančias lėšas biudžetinės įstaigos turi grąžinti arba į savivaldybės, arba į valstybės biudžetus – priklausomai nuo to kas jas skyrė.
Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje, kurioje moko ir streiką organizavusios Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas A.Navickas, kai kurie pedagogai nedirbo lapkričio 12–gruodžio 21 dienomis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Streikuojančių mokyklų vadovai nežino, ar mokiniai spės įvykdyti visą ugdymo programą
Kai kur svarstoma atsisakyti pasiekimų patikrinimų
Kai streikas truko tiek ilgai, buvo galima tikėtis ir prastesnių pasekmių, 15min teigė Lietuvos mokiniams atstovaujančios organizacijos prezidentė Raminta Matulytė, paklausta, kaip jaunuoliai vertina siekius intensyvinti mokymąsi.
„Mokytojai deda visas įmanomas pastangas, jog ugdymo procesas nenukentėtų. Vis dėlto, medžiaga, skirta dviems pamokoms, nebus taip pat kokybiškai perteikta ir įsisavinta per vieną“, – atsakyme rašė ji.
„Dalyje mokyklų streikas vyko keletą dienų, kitur streikavo tik dalis mokytojų (tad pamokos vyko beveik įprastu tvarkaraščiu), kitose buvo vykdomos konsultacijos. Taigi, kiek mums žinoma, ugdymo procesas vyksta maždaug panašiu tempu – bent kol kas niekas nesikreipė dėl išskirtinių atvejų“, – nurodė Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė.
Be ugdymo įstaigų vadovų minėtų būdų pasivyti kursą, anot R.Matulytės, kai kuriose mokyklose svarstoma atsisakyti numatytų standartizuotų testų.
„Svarbiausia, kad nenukentėtų abiturientai, kuriems egzaminai jau ne pirmi metai vyksta gerokai anksčiau nei iki tol, taip pat, kad skirtingose mokyklose (tose, kuriose vyko streikas ir tose, kuriose ne) besimokantys moksleiviai galutiniame mokslo metų taške būtų gavę vienodą galimybę įsisavinti reikiamą ugdymo programos medžiagą“, – aiškino moksleivių atstovė.
Ji pridūrė nerimaujanti, kad dėl vykusio streiko „plačiai nuskambėję mokslo metų ilginimo pakeitimai“ šįmet greičiausiai bus itin naudingi, tačiau neatliks tikrosios funkcijos – tolygaus mokymosi krūvio paskirstymo.
Belieka pasidžiaugti ir padėkoti mokytojams, kad net streikuodami visiškai neatsiribojo nuo mokyklos ir mokinių
„Belieka pasidžiaugti ir padėkoti mokytojams, kad net streikuodami visiškai neatsiribojo nuo mokyklos ir mokinių“, – tvirtino R.Matulytė.
A.Aldakauskas: neturėtų būti sudėtinga grįžti į vėžes
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktoriaus Aido Aldakausko įsitikinimu, sugrąžinti ugdymą į įprastas vėžes neturėtų būti sudėtinga, nes streikavo ne visi pedagogai, dalis užsiėmimų vyko.
„Mokyklų bendruomenės turi susitarti ir perplanuoti veiklas. Pagal informaciją, kurią gauname iš mokyklų, paprastai yra planuojamos papildomos pamokos arba konsultacijos. Nuo įprastinio ugdymo proceso tokie mokymosi būdai niekuo nesiskiria“, – 15min siųstame atsakyme rašo jis.
Pasiteiravus, ar ministerija domėsis, kaip ir kada bus atlyginama mokytojams, organizuojantiems papildomą veiklą / intensyvinantiems ugdymą, A.Aldakauskas pažymėjo, kad šią tvarką reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas.
Juo mokyklų direktoriai esą ir turėtų vadovautis paskirdami atlygį.
„Darbuotojui už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, gali būti mokamos priemokos arba atlikus vienkartines ypač svarbias įstaigos veiklai užduotis, ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos“, – nurodė ŠMSM departamento direktorius.
Profsąjunga vertins, ar užmokestį mokytojai susigrąžino
Apie tai, kad streikavusiems, ir ne tik, pedagogams už papildomą darbą turėtų būti atlyginta iš turimų biudžeto asignavimų, prakalbo laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas einantis susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Lietuvos savivaldybėms ir mokykloms gruodžio 18-ąją jis adresavo tokio pobūdžio raštą.
Streiką skelbusi Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga anksčiau žadėjo po kurio laiko vertinti, kiek prarasto darbo užmokesčio pedagogai susigrąžino per papildomą darbo krūvį.
Šešias savaites dėl etatinio apmokėjimo modelio trukęs pedagogų streikas gruodžio 21-ąją buvo sustabdytas profsąjungai neradus sutarimo dėl papildomo finansavimo reikalaujančių prašymų.
