Prieš tai daugiau nei savaitę ŠMM derybų laukiantys mokytojai buvo aprūpinti maistu – pagalbos akciją suorganizavo lituanistė Elžbieta Banytė.
Anksčiau keliasdešimt pedagogų ministerijoje lankė laikinai švietimo ir mokslo ministro pareigas einantis susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Jis švietimo ir mokslo ministro pareigas laikinai pradeda eiti nuo šeštadienio, gruodžio 8 dienos.
Diskusijoje taip pat dalyvavo Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis, ŠMM kancleris Tomas Daukantas.
Susitikimo metu streiką paskelbusios profsąjungos lyderis Andrius Navickas pažymėjo, kad Vyriausybei trūksta gebėjimo kalbėtis, kad mokytojai nesiūlo naikinti etatinio darbo apmokėjimo modelio, o prašo jį taisyti.
„Bet ar atsiras noras ir valia tai daryti?“ – teiravosi jis ir išreiškė palaikymą prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyvai ypatingos skubos tvarka Seimui teikti pataisas, turinčias palengvinti etatinio apmokėjimo įgyvendinimą.
Mokytojai, kreipdamiesi į Vyriausybės atstovus, išsakė savo nuogąstavimus, pakartojo keliamus reikalavimus, pateikė konkrečius pavyzdžius, dėl kurių kyla nesutarimų mokyklose.
Ministras R.Masiulis teigė, kad reforma buvo sudėtinga, kad per mažai laiko praėjo nuo tada, kai įsigaliojo etatinio pedagogų darbo apmokėjimo tvarka, ir „čia gyvenimas parodys“, kur yra reformos pliusai, kur minusai.
Jis tikino dar susitiksiantis su kitomis švietimo profsąjungomis ir streiką paskelbusios profsąjungos lyderiui pažadėjo palikti telefono numerį.
„Mano tikslas pabandyti suprasti šitą situaciją“, – kalbėjo R.Masiulis ir kol eis švietimo ir mokslo ministro pareigas pažadėjo kiek įmanoma gilintis ir stengtis suvaldyti situaciją.
Tiesa, ministras tvirtino neturintis galimybių išspręsti problemų švietime, tačiau žadėjo padėti tarpininkavimu.
„Nenoriu žadėti to, ko negaliu padaryti, bet galime diskutuoti ir tarpininkausime tiems sprendimams, kiek galėsime“, – BNS cituoja R.Masiulį.
A.Navickas po susitikimo su R.Masiuliu BNS teigė besidžiaugiantis, kad laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaus būtent jis.
„Jis – geras vadybininkas ir sugebės suvaldyti situaciją, sukurti planą, kaip čia išeiti iš tos krizės. Jis tikrai išklausė mokytojus, pamatė, kad problemų daug. Reikia laiko pagalvoti, pasitarti ir lauksime iš jo pasiūlymų, kaip čia toliau judėti“, – sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) lyderis.
Trečiadienį dėl viešojo sektoriaus finansavimo iki 2025 metų Vyriausybė nutarė sudaryti derybų grupę, o apie 50 profsąjungų susitarė organizuoti visuotinę streikuojančius mokytojus palaikančią akciją.
Į derybas su streikuojančiais mokytojais pasisiūlė įsitraukti Trišalė taryba. Jai streikuojančios profsąjungos atstovai nepriklauso.
ŠMM patalpose keliasdešimt LŠDPS priklausančių pedagogų nakvoja daugiau nei savaitę.
LŠDPS reikalauja penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.
Vyriausybė nurodo, kad įgyvendinti visus profsąjungos reikalavimus papildomai kainuotų apie 300 mln. eurų. Protestuojantieji teigia, kad šie skaičiai – išpūsti.
Mokytojų streikas dalyje Lietuvos ugdymo įstaigų tęsiasi ketvirtą savaitę.
-
ŠMM kartoja: ministerijos patalpos nėra vieša erdvė kitų organizacijų pasitarimams
-
ŠMM: streikuojančiųjų reikalavimams įgyvendinti reikia ne mažiau kaip 302 mln. eurų
-
Seimas atmetė konservatorių siūlomą rezoliuciją dėl mokytojų atlyginimo
-
Dalia Grybauskaitė: švietimo reforma buvo arogantiškai stumiama
