Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai aiškina, kad valandiniai mokytojų koeficientai nėra keičiami.
LŠDPS pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė, kad modelio rengėjai manipuliuoja mokytojų darbo krūvį skaičiuodami metinėmis, o ne savaitinėmis darbo valandomis.
Jo skaičiavimu, mokytojui per savaitę teks dirbti 2,5 valandos ilgiau, kad gautų tą patį atlyginimą.
„Pirmas trūkumas – manipuliacija metinėmis valandomis. Dabar jau kontaktines valandas skaičiuos ne savaitei, o metams. Tas skaičiavimas atrodo nekaltas, bet kai perskaičiuoju, tai mokytojas kokį atlyginimą dabar gauna už 18 kontaktinių valandų, jis dabar turės gauti vesdamas pamokas 20,5 val. (...) Darbo apimtis padidėja, o atlygis – tas pats“, – aiškino V.Silvanavičius.
Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas tikina, kad šios baimės – nepagrįstos.
„Įvedant etatinį mokytojų apmokėjimą, valandiniai mokytojų koeficientai nėra keičiami, tad dirbant tokį patį valandų skaičių pagal naują sistemą, koks dirbamas yra dabar, atlyginimas taip pat nesikeis. Skiriami 95 mln. eurų, kurių dalis (17,4 mln.) mokyklas pasieks jau šį rugsėjį, bus skirti apmokėti papildomas valandas, kurias mokytojai šiuo metu taip pat dirba, bet tie darbai nėra apmokami“, – ministerijos BNS pateiktame komentare teigia A.Varanauskas.
Anot jo, vos 5 proc. mokytojų dabar turi visą – tai yra 36 ar daugiau valandų – krūvį. Net 30 proc. mokytojų turi mažiau nei 18 valandų – būtent šiems mokytojams planuojamas didžiausias atlyginimo padidėjimas. Žadama, kad vidutiniškai mokytojų atlyginimas Lietuvoje augs apie 20 proc. ir 2019 metais vidutinis atlyginimas bus daugiau nei 1 tūkst. eurų.
Tarp planuojamo modelio trūkumų V.Silvanavčius minėjo ir paliekamą per didelę erdvę mokyklų vadovams spręsti dėl konkretaus mokytojo pamokų skaičiaus už etatą.
„Didelis intervalas tarp kontaktinių valandų, kurios sudarys etatą – nuo 13 iki 27 (...). Jie teikia, kad didelės žirklės – tai lankstumas, galės vadovas pritaikyti prie esamų sąlygų. Lankstumas lankstumu, bet tokio dydžio intervalas mūsų netenkina, nes čia palikta didelė vieta įstaigų vadovų savivalei“, – aiškino jis.
LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas savo ruožtu spaudos konferencijoje sakė, kad penktadienį įspėjamajame streike turėtų dalyvauti apie 1 tūkst. pedagogų iš 52-ų ugdymo įstaigų.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose, darželiuose ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigose dirba daugiau kaip 53 tūkst. pedagogų, tokių įstaigų yra 2160.
Streiku siekiama, kad būtų atidėtas etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimas, būtų keliamos pedagoginių ir nepedagoginių specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, algos, sumažintas vaikų skaičius darželių grupėse ir mokyklų klasėse.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė savo ruožtu streiko iniciatyvą pavadinimo nereikalingos panikos tarp mokytojų kurstymu.
„Visi sprendimai švietime, ką rodo ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių patirtis, yra sėkmingi tada, kada yra remiamasi dialogu, kai jie yra nuosekliai įgyvendinami. O kelti paniką – visada tokių norų, matyt, įvairiems žmonėms, yra, bet manyčiau, kad mokytojų gąsdinti nereikia, į visus klausimus, kurie kyla mokytojams ar mokyklų vadovams, mes esame pasirengę atsakyti“, – BNS prieš savaitę sakė ministrė.
Ji aiškina, kad etatinis darbo apmokėjimas bus naudingas mokytojams.
„Etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelis yra įvedamas siekiant suteikti mokytojams daugiau saugumo, daugiau lankstumo, su tuo sietinas ir atlyginimų didinimas, nes įvedant etatinį apmokėjimą valstybė investuoja į mokytojų atlyginimų didinimą 95 mln. eurų. Manome, kad siekiant pritraukti geriausius būti mokytojais, siekiant motyvuoti tuos žmones, kurie dabar dirba mokytojais, tie pokyčiai yra būtini“, – teigė J.Petrauskienė.
Etatinis darbo užmokestis bus taikomas visiems valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų, taip pat profesinių mokyklų ir neformaliojo švietimo įstaigų mokytojams.
Numatoma, kad prie protesto besijungiantys mokytojai bendrojo ugdymo mokyklose penktadienį streikuos dvi valandas nuo 8 val., ikimokyklinio ugdymo įstaigose – nuo darbo pradžios, neformaliojo ugdymo įstaigose – nuo ugdymo proceso pradžios.
