Visus šiuos išgyvenimus paskatina ne artėjantis egzaminas, bet neracionalios mintys. „Pavyzdžiui, aš privalau išlaikyti egzaminą ir gauti tokį pažymį, kokio noriu. Jei egzamino pažymys nebus toks, kokio noriu, bus siaubinga, aš neištversiu. Tai parodys, kad esu nevykėlis ir ateityje man daugiau nesiseks. Šios mintys neturi jokio racionalaus pagrindo“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros lektorius dr. Aidas Perminas.
Anot pašnekovo, tokias mintis galima stebėti ir pamėginti sau pačiam jas užginčyti, pakeisti racionalesnėmis. „Tarkime, jei neišlaikysiu egzamino tokiu pažymiu, kokio man norisi, bus nemalonu, bet tai nebus pasaulio pabaiga. Paskutinę dieną ar bent pusę dienos prieš egzaminą reikėtų padėti knygas į šalį ir užsiimti kažkuo, kas sukeltų teigiamų emocijų ir padėtų prasiblaškyti bei pailsėti, pavyzdžiui, nueiti į kiną, pažaisti krepšinį“, – patarė specialistas.
Ruošiantis svarbus balansas
Ne tik mąstydami pozytyviau studentai bei abiturientai ruošdamiesi egzaminams gali sau padėti išvengti streso. Tikriausiai labiausiai abiturientai ar studentai nerimauja dėl to, kad turi nepakankamą žinių bagažą gerai išlaikyti egzaminą. Todėl viena iš A.Permino rekomendacijų būtų labai paprasta – sistemingas mokymasis. Be to, svarbu nepamiršti, kad žmogus negali būti susikoncentravęs visą laiką ir nuolat priimti informaciją, todėl pašnekovas akcentavo mokymosi ir poilsio balansą.
Egzaminas yra tik mažytė didelio gyvenimo dalis. Nepamirškite galvoti apie likusią dalį. Ragino A.Perminas.
A.Perminas pažėrė ir daugiau patarimų, kaip įveikti stresą mokantis: „Sportuoti, racionaliai maitintis, saikingai gerti kavą, vėdinti patalpą, kurioje mokomasi, pakankamai išsimiegoti, skirti laiko maloniems dalykams.“ Specialistas pridūrė, kad atsipalaiduoti padeda relaksacijos, pavyzdžiui, autogeninė (pagrįsta saviitaiga – aut. past.) treniruotė ar vizualizacija, tačiau jas žmogus turi būti bent minimaliai įvaldęs.
Svarbu neperlenkti su kartojimusi
Prieš egzaminą VDU lektorius pataria visų pirma gerai išsimiegoti, be to, nesistengti kartotis egzamino medžiagos ryte. „Paprastai bereikalingas nerimas praeina gavus egzamino užduotis ir pasinėrus į darbą“, – nuramina A.Perminas. Išėję iš egzamino mokiniai ar studentai dažnai ima aptarinėti atsakymus ir tikrintis juos su kitais. „Tokia jau mūsų prigimtis, kad norisi kiek galima greičiau sumažinti įtampą, todėl nemanau, kad verta save tramdyti ir nepasitikrinti, ar gerai atsakei, jei to norisi“, – teigia VDU lektorius. Vis dėlto tai, kas išgirstama nebūtinai yra tiesa, bet gali sukelti bereikalingą nerimą. „Jei pastebi, kad atsakei neteisingai, išgyveni liūdesį ir tai natūralu, nes tau egzamino pažymys yra svarbus. Tačiau padaryti šį liūdesį pagrindine savo gyvenimo tema nėra racionalu, ypač kai nežinai tikrų atsakymų. Nuo blogos emocinės būsenos egzamino rezultatai nepasikeis“, – sako A.Perminas.
Neišlaikytas egzaminas – ne pasaulio pabaiga
Jei pavyko gerai išlaikyti egzaminą – puiku, tačiau jei ir nepavyko – tai ne pasaulio pabaiga. „Gyvenimas nesibaigia šiandien, jis kupinas kitokių iššūkių, kuriuos verta įsileisti į savo gyvenimą. Egzaminas yra tik mažytė didelio gyvenimo dalis. Nepamirškite galvoti apie likusią dalį“, – ragina pašnekovas.
