Anot E.Sarkano, atsakomybės dėl pakeistos pagrindinį šalies įstatymą pažeidžiančios studijų krypčių vertinimo ir laikino akreditavimo tvarkos prisiimti niekas neskuba.
Jo įsitikinimu, tiek pats krypčių vertinimas, tiek neseniai paskelbtas KT nutarimas įnešė daug nežinios ir abejonių studentų tarpe. Esą dėl šio antikonstituciškai įvertinto studijų krypčių akreditavimo, žalos patyrė ir aukštosios mokyklos, ir studentai.
„Šioje situacijoje buvo pažeistas studentų interesas ir teisėtas jų lūkestis įstoti, mokytis bei baigti kokybišką studijų programą. Tiesiog dalis studijų programų šiuo metu yra diskredituotos. Ir keisčiausia tai, kad šioje susiklosčiusioje situacijoje niekas ne tik, kad nebando įvertinti pasekmių, tačiau apie jas net nekalba. O ką bekalbėti apie atsakomybės prisiėmimą“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas studentų atstovas.
Anot E.Sarkano, buvusios tvarkos atstatymas, kuri buvo prieš laikinąjį studijų krypčių vertinimą bei prieš tai neigiamai įvertintų studijų programų paleidimas priėmimo sistemoje, būtų „tiesiog techninis veiksmas, kuris vargu ar sprendžia visas galimai patirtas pasekmes“.
LSS prezidento nuomone, esminė pokyčių padaryta žala – suduotas smūgis pasitikėjimui šiuo metu vykstančiais procesais, susijusiais su aukštojo mokslo reforma ir visa kokybės vertinimo sistema.
„Tiesiog po šio Konstitucinio teismo nutarimo tapo aišku, kad tikslas, koks geras jis bebūtų, nepateisina bet kokių priemonių“, – teigia studentų atstovas.
Šįmet aukštosios mokyklos pačios atsisakė vykdyti 267 studijų programas, Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) neleido vykdyti priėmimo į 64 studijų programas.
KT nutarimą dėl naujos studijų akreditavimo tvarkos paskelbė po grupės Seimo narių kreipimosi.
„Konstitucinis Teismas pabrėžia, kas nustatydamas ir keisdamas nustatytuosius mokslo ir studijų institucijų teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybės standartus ir atitikties jiems vertinimo priemones, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, be kita ko, konstitucinio teisinės valstybės, atsakingo valdymo principo suponuojamų reikalavimų, tarp jų ir reikalavimo nenustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų reikalaujama neįmanomų dalykų, reikalavimo numatyti pakankamą laikotarpį (...), per kurį aukštosios mokyklos galėtų pasirengti įgyvendinti iš jo kylančius pakitusius reikalavimus studijų ir jų vykdymo kokybei“, – KT nutarimą viešame posėdyje aiškino teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Anot jo, įgyvendindama sausį priimtą įstatymą švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tik vasario 26 dieną priėmė įsakymą, kuriuo patvirtino studijų krypčių vertinimo ir laikino akreditavimo tvarką.
„Aprašas buvo patvirtintas likus keturioms dienoms ir oficialiai paskelbtas likus trims dienoms iki 2018 metų kovo 1 dienos, tai yra datos, kada apskritai turėjo būti baigta taikyti laikinoji studijų krypčių vertinimo ir laikino akreditavimo tvarka. Taigi pats įsakymas galėjo būti pritaikytas pagal neginčytas nuostatas tiktai dvi dienas“, – konstatavo D.Žalimas.
Jis pažymėjo, kad ginčytos Mokslo ir studijų įstatymo 2 straipsnio 26 dalies nuostatos įvertintos kaip reikalavusias neįmanomų dalykų: tai yra iš aukštųjų mokyklų reikalauta per tris dienas pasirengti studijų krypčių vertinimui ir laikinam akreditavimui, o iš Studijų kokybės vertinimo centro – per dvi dienas įvertinti ir laikinai akredituoti visų aukštųjų mokyklų visas studijų kryptis.
Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu nuo 2018 metų kovo 1 dienos Lietuvos aukštosios mokyklos gali vykdyti tik akredituotų krypčių studijas. Iki tol buvo akredituojamos ne kryptys, o kiekviena konkreti studijų programa.
