Tai parodė 2013 metų lapkritį Lietuvos studentų sąjungos atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausta 2870 universitetų ir kolegijų studentų bei 863 vyresnių klasių moksleivių.
Vis dėlto, nurodžius detalesnes sąlygas ir leidus pasirinkti vieną iš keturių finansavimo modelių, respondentų palankumas variantui su visuotine vienoda įmoka be galimybės studijuoti savo lėšomis nesiekė 30 proc. ir buvo antras pagal populiarumą po dabar veikiančios sistemos, kai yra ir už mokslą mokančių, ir už jį nemokančių studentų. Nemokamo mokslo modeliai ribojant priėmimus įvertinti nepalankiausiai.
Spaudos konferencijoje trečiadienį tyrimo rezultatus komentavęs Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas vis dėlto pabrėžė, kad studentai nenorėtų keisti Konstitucijos nuostatos, kuri garantuoja nemokamą mokslą gerai besimokantiems studentams.
„Mes aiškiai pasiliekame prie pozicijos, kad Konstitucijos norma, jog gerai besimokančiam studentui studijos turi būti kompensuojamos ir nemokamos, yra visiškai teisinga“, – teigė jis.
Anot jo, apklausa parodė, jog studentai ir moksleiviai labiausiai būtų linkę išlaikyti esamą finansavimo sistemą, kada dalis studentų studijuoja savo, dalis – valstybės lėšomis, tačiau būtina sumažinti mokantiems už mokslą tenkančią finansinę naštą.
Spaudos konferencijoje trečiadienį LURK prezidentas, Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas sakė, kad tokia visuotinė įmoka galėtų svyruoti nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. litų per metus
„Dabar egzistuojanti situacija vis dėlto yra pakankamai gera ir naudinga, kada gerai besimokantys studentai yra skatinami gerai mokytis (...). Tai yra visuotinė gėrybė, kurią, aš manau, Lietuvos valstybė turėtų išlaikyti“, – aiškino studentų atstovas.
Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) gruodį išsakė pritarimą visuotinai mokamo aukštojo mokslo idėjai įvedant fiksuotą įmoką visiems.
Spaudos konferencijoje trečiadienį LURK prezidentas, Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas sakė, kad tokia visuotinė įmoka galėtų svyruoti nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. litų per metus. Tokia reforma, jo manymu, galėtų būtų įvedama ir nekeičiant Konstitucijos.
„Aš visada už skaidrumą, aiškumą. Bet yra ir tokių, kad kai kurios šalys tą pateikia kaip stojimo mokestį (...). Čia yra įvairių variantų, bet galų gale, kodėl bijoti Konstitucijos pakeitimų – aš nematau tragedijos“, – dėstė jis.