„Visų pirma, norminės studijų kainos didinimas sudaro prielaidas kilti studijų kokybei, o kartu kainos kėlimu, atsižvelgus į LSS siūlymus, yra gerinama studentų finansinė padėtis – didinama studentų stipendijoms skirta dalis,“ – teigia E.Sarkanas.
Anot jo, studijų kainas valstybės nefinansuojamiems studentams nustato pačios aukštosios mokyklos. Nors teoriškai universitetai ir kolegijos gali nustatyti kokias tik nori kainas, tačiau praktiškai dažniausiai jos yra tokios pat, kaip ir valstybės numatytos norminės studijų kainos.
"Tokia situacija yra susiklosčiusi dėl Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos „kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina neviršija norminės studijų kainos, valstybės biudžeto lėšomis apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina“, taigi, aukštoji mokykla praktiškai yra priversta taikyti tokią pat ar net didesnę studijų kainą. Dėl to finansiškai nukenčia studentai, nes priešingu atveju, jei aukštosios mokyklos nustatytų mažesnes nei normines studijų kainas, iš valstybės gaunamos lėšos mažėtų“, - teigė E.Sarkanas.
LSS prezidento nuomone, norint ateityje sukurti palankesnes sąlygas studentams, negavusiems valstybės finansavimo ir norintiems studijuoti savo lėšomis, yra būtina keisti ar net naikinti minėtą Mokslo ir studijų įstatymo nuostatą.
Nuo rugsėjo vienai bakalauro studijų vietai skiriamos lėšos socialinių mokslų srityje universitetuose didės nuo 1285 iki 1466 eurų, kolegijose – nuo 1089 iki 1283 eurų. Technologijos mokslų srityje universitetuose atitinkamai didės nuo 2274 iki 2595 eurų, kolegijose – nuo 1407 iki 1731 eurų.
Papildomai daugiau lėšų skiriama technologijos, fizinių, inžinerijos, informatikos studijoms kolegijose. Pasak ŠMSM, tai padaryta dėl to, kad iki šiol atotrūkis tarp šioms studijoms skiriamų valstybės lėšų universitetuose ir kolegijose buvo neproporcingai didelis.
