„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Studentai žeria kritiką Audronės Pitrėnienės siūlymams

Keturi Seimo nariai, tarp jų ir kandidatė į švietimo ir mokslo ministrės pareigas Audronė Pitrėnienė pateikė Seimui projektą dėl Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo. Projekte siūloma vertinimo skalėje pervadinti septynetą (iki šiol reiškusį „vidutiniškai“) teigiant, kad balas 7-yni nuo šiol reiškia „pakankamai gerai” ir su šiuo balu sieti studentų finansavimą. Studentai tuo itin nepatenkinti.
Studijų mugė LEU
Studijų mugė LEU / LEU nuotr.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) tokį kandidatės į švietimo ir mokslo ministrės pareigas siūlymą kritikuoja, teigdami, kad toks Mokslo ir studijų įstatymo keitimas, nekeičiant dabartinio studentų krepšelio skirstymo, sukurs sistemą, kurioje turėsime milžinišką akademinės skolos kainą, keturias studentų kategorijas ir geru balu įstojusių studentų privilegijavimą.

„Šiame siūlyme numatyta, kad studentai, gavę valstybės finansuojamą studijų krepšelį jį išlaikytų tuo atveju, jei jų vidurkis būtų didesnis nei 7 ir jie neturi akademinių skolų. Jei šis asmuo rotacijos metu visgi turi akademinę skolą arba jo vidurkis nukrenta žemiau septynių, jo krepšelis atitenka kitam toje studijų programoje geriausiai besimokančiam studentui, kai pastarojo vidurkis yra septyni ir jis neturi skolų.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Paulius Baltokas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Paulius Baltokas

Patvirtinus šiuos siūlymus, būtų privaloma mokėti ne tik už akademinę skolą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, bet būtų prarastas ir valstybės finansavimas.

Pirmoji šio modelio problema – milžiniška akademinės skolos kaina. Patvirtinus šiuos siūlymus, būtų privaloma mokėti ne tik už akademinę skolą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, bet būtų prarastas ir valstybės finansavimas. Manome, kad tai nėra iki galo teisinga“, – teigia LSS prezidentas Paulius Baltokas.

Studentų atstovų teigimu, jei studentas sugeba išlaikyti aukštesnį nei 7-eto vidurkį net ir gavęs skolą iš jo krepšelis neturėtų būti atimamas.

„Svarbu įvertinti bendrus studento pasiekimus, tarkime studento vidurkis yra 9 ir jis gauna skolą, ar teisinga iš jo atimti valstybės finansavimą, jei bendras jo žinių lygis vis vien aukštesnis už kitų kolegų? Manome, kad ne šioje vietoje reikėtų prisiminti, kad kiekviena aukštoji mokykla akademinę skolą traktuoja savaip, o ką jau kalbėti apie skirtingas vertinimo sistemas kiekvienoje aukštojoje“, – sako P.Baltokas.

Studentai pastebi, kad šis įstatymo pakeitimas suskirstytų studentus į keturias kategorijas: gerai besimokančius ir nemokančius už studijas, prastai besimokančius ir mokančius už studijas, prastai besimokančius ir nemokančius už studijas ir gerai besimokančius ir mokančius už studijas.

Didžiausia problema tokioje sistemoje yra su studentais, kurie pakliūtų į gerai besimokančių, bet už studijas mokančių kategoriją.

„Didžiausia problema tokioje sistemoje yra su studentais, kurie pakliūtų į gerai besimokančių, bet už studijas mokančių kategoriją.

Pavyzdžiui, imkime studijų programą, kurioje studijuoja 100 žmonių, dešimt iš jų atsineša valstybės krepšelius.

Šie krepšeliai ir liktų studijų programoje, tačiau tikėtina, kad po pirmosios rotacijos gerai besimokančio sampratą atitiktų, pvz., 50 studentų. Dešimt šių studentų būtų perrotuoti ir nemokėtų už studijas, o keturiasdešimt, nors ir atitinka gerai besimokančio studento apibrėžimą, vis tiek mokėtų už studijas, o tai prieštarauja konstitucinei nuostatai, kad gerai besimokantiems studentams laiduojamas nemokamas mokslas“, – teigia P.Baltokas.

Studentai mato ir kitą siūlymo trūkumą: geru balu įstojusių studentų privilegijavimą. Anot studentų atstovų, asmenys, kurie studijų pradžioje gauna valstybės krepšelį dėl gero stojimo balo, tam tikra prasme yra saugojami: valstybės krepšelį jie prarastų tik tuo atveju, jei gautų skolą arba jų vidurkis būtų 7.

Tai reiškia, kad studentai, įstoję į valstybės nefinansuojamas vietas, gali mokytis 10-ukais, tačiau kol už studijas nemokantis studentas nepraras krepšelio, geriau besimokantis studentas negalės pretenduoti ir į valstybės finansuojamą vietą.

„Mes manome, kad tokie saugikliai nėra tinkami ir sukuria diskriminacines prielaidas gerai besimokančių, bet už studijas mokančių studentų atžvilgiu“, – sako P.Baltokas.

Studentų sąjungos teigimu, šią problemą spręsti būtų galima garantuojant, kad kompensacijos mechanizmas būtų taikomas visiems studentams, kurie pakliūna į gerai besimokančių, bet už studijas mokančių asmenų kategoriją, tačiau Seimo narių pasiūlyme apie kompensacijos mechanizmą nekalbama iš viso.

Anot studentų, reikia suprasti, kad kompensacija yra bendro finansavimo integrali dalis. Tokiu atveju būtų garantuota, kad visiems gerai besimokantiems studentams būtų suteiktas nemokamas mokslas. Studentai stebisi, kad pateikti siūlymai nebuvo aptarti su akademine bendruomene ir nėra išdiskutuoti plačiau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų