Nebe pirmą kartą LSS bando užmegzti dialogą su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariais, norėdami išsiaiškinti galimybes patobulinti Mokslo ir studijų įstatymą. Studentai siekia, kad aukštojo mokslo finansavimas būtų susijęs su lanksčia paskolų sistema ir pasisakė prieš pasigirdusius siūlymus imti iš visų įmokas už studijas. Šiuo metu valstybės finansuojamose vietose studijuoja apie 55 proc. studentų.
LSS reikalavimai, organizacijos prezidento Pauliaus Baltoko teigimu, yra nemažinti valstybės finansuojamų studijų vietų ir kad gerinant mokančiųjų už studijas padėtį tai nebūtų daroma sąskaita tų, kurie studijuoja nemokamai.
Seimo ŠMKK pirmininkė iškėlė klausimą, ar reikalingi regioniniai universitetai. Abi pusės teigė, kad nors aukštųjų mokyklų Lietuvoje daug, regionuose universitetų reikia ir tai, pasak jų rodo norinčiųjų juose studijuoti skaičiai.
„Manyčiau, problemos yra besidubliuojančios programos, o ne universitetų skaičius. Manyčiau, kad pagrindinė problema – tos pačios programos visuose universitetuose“, – sakė komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė.
Dabar studentai įvairiose įmonėse ar organizacijose atlieka praktiką tik paskyrus aukštosioms mokykloms. Studentų sąjunga norėtų, kad būtų daugiau savanoriškų praktinių užsiėmimų ir kad Mokslo ir studijų įstatyme būtų tokių praktikų organizavimo aprašas.
„Atėjus į darbovietę turi būti sudaroma savanorystės arba praktikos sutartis. Kai sudaroma praktikos sutartis, universitetas arba kolegija turi pasirašyti ją, jeigu tai numatyta kredituose arba tavo studijų programoje. Jeigu ne – tai lipa virš tavo studijų programos kreditų kaštų ir tada atsiranda labai paprastos teisinės problemos“, – aiškino P. Baltokas.
ŠMKK pirmininkė pritarė daugeliui Studentų sąjungos siūlymų, todėl tikimasi, kad jie pasieks Seimą.
