– Gal galėtum pasidalinti patirtimi ir plačiau papasakoti, kaip tau sekėsi rinktis studijas po mokyklos baigimo?
– Kuo būsiu užaugusi, kur norėsiu studijuoti, pradėjau planuoti jau nuo 9 klasės. Domėjausi visais universitetais, kolegijomis, jų siūlomomis studijų programomis. Iš tikrųjų pasirinkimas buvo labai didelis, todėl dėl kiekvieno savo pasirinkimo dar pasitardavau su mama.
– O į ką, tavo nuomone, yra svarbiausia įsiklausyti renkantis specialybę?
– Svarbiausia yra gerai pagalvoti, ar tai, ką planuoji studijuoti, tau teiks džiaugsmo. Manau, reikėtų pasidomėti ir tuo, ar specialybė yra paklausi, nes baigus mokslus norėsis dirbti tai, ką mokeisi.
– Kaip nusprendei studijuoti paslaugų verslo administravimą? Kokie dar buvo pasirinkimai?
Svarbiausia yra gerai pagalvoti, ar tai, ką planuoji studijuoti, tau teiks džiaugsmo.
– Pasirinkti specialybę buvo labai sudėtinga, nes mokykloje mokiausi gana gerai, todėl pasirinkimų ir idėjų buvo daug. Norėjau baigti ir dėstyti matematiką. Tada patiko finansai. Sužinojusi, kad matematikos egzaminą išlaikiau ne taip gerai, kaip tikėjosi mano matematikos mokytojas Povilas Tenikis, buvau savimi nusivylusi ir norėjau studijuoti istoriją... O paslaugų verslo administravimas mane sudomino dėl įvairaus darbo galimybių pasirinkimo po studijų baigimo.
– Ko jau spėjai išmokti studijuodama LEU?
– Pirmaisiais metais mokiausi makroekonomiką, mikroekonomiką, filosofiją, psichologiją ir pan. II kurse rašiau kursinį darbą. Jį rašydama labai daug sužinojau apie įmonės valdymo struktūras, analizavau jų teigiamus ir neigiamus aspektus. Manau, tai pravers ateityje. Nagrinėjome daug įstatymų, kurie yra susiję su mano specialybe. Juos tikrai naudinga žinoti. Dabar mokomės sudarinėti įmonės vertikalią ir horizontalią ataskaitas, apskaičiuoti balansus, juos įvertinti ir pan. Kiekvienas dalykas, kurio mokausi, yra tikrai labai naudingas.
– Kuo šios studijos yra ypatingos? Kuo tau patinka? Ką tau suteikia kaip asmenybei?
– Mes, kaip būsimi paslaugų verslo administratoriai, esame mokomi į kiekvieną situaciją žiūrėti keliais aspektais: kaip pirkėjai, kaip pardavėjai ir kaip stebėtojai. Man tai labai patinka, nes, kaip asmenybei, tai leidžia tobulėti ir teoriškai, ir praktiškai. Su dėstytoju ėjome į Seimą, Vyriausybę, kur susipažinome su politikų darbu, plėtėme savo akiratį. Dar turime galimybių keliauti pagal Erasmus+ programą. Pernai dvi savaites buvome išvykę į Lenkiją, Vroclavo universitetą.
– Kaip manai, koks tavo didžiausias gyvenimo pasiekimas?
– Turbūt didžiausias pasiekimas yra tai, kad sėkmingai siekiu savo tikslų, nesėdžiu vienoje vietoje ir tobulėju kaip asmenybė.
– Ar sutinki, kad aukštoji mokykla turi išmokyti studentą mokytis visą gyvenimą?
– Aš manau, kad kiekvienas iš mūsų mokosi visą gyvenimą. Tiesiog vieni mokosi iš savo klaidų, o kiti aukštojoje mokykloje išmoksta kai kurių klaidų nedaryti. Studijos LEU yra gera naujo mokslo pradžia, nes tai, ką studijuoju, mane domina. Manau, didžiausias džiaugsmas yra įstoti ten, kur tau tikrai patinka.
– Ko palinkėtum abiturientui, šiuo metu svarstančiam, kur ir ką studijuoti?
– Linkiu gerai pagalvoti, ką nori studijuoti, ir išsirinkti tokią studijų programą, kuri nenuviltų, norėti sužinoti kuo daugiau naujų dalykų. Taip pat linkiu į paskaitas eiti su šypsena veide.
– Jei abiturientas svarsto apie studijas LEU, tai ką jam patartum?
– Atvykti į universitetą. Jeigu yra kažkokių dvejonių ar klausimų, siūlau susisiekti su LEU studentų atstovybe, kuri mielai atsakys į visus rūpimus klausimus. Kol kas jokių rūpesčių dar nepatyriau, tačiau džiaugtis galima daug kuo. Lietuvos edukologijos universitete studentas gali save realizuoti įvairiose veiklose, gali tapti atstovybės nariu ir pan.
– Grįžkime dar į mokyklą. Ką labiausiai patiko mokytis joje? Kuri pamoka buvo mieliausia? Kurios labiausiai nemėgai? Kodėl?
– Labiausiai patiko matematika. Gal dėl to, kad turėjau nuostabių mokytojų, kurie matė mano domėjimąsi skaičiavimais, skatino dalyvauti olimpiadose ir konkursuose. Labiausiai, manau, nemėgau fizikos. Man ji nesisekė nuo pirmų dienų, todėl, kai perėjau į gimnaziją, jos net nesirinkau. Mano nuomone, daug ką lemia pedagogas, jo kvalifikacija. Tai, kaip jis vertina mokinį, nes vieni mokytojai galėdavo stovėti ir 20 minučių aiškinti, kad suprastum. O kitų požiūris buvo toks: nesupratai, na, va, kontrolinio darbo metu gausi blogą pažymį.
– Kuo dar, besimokydama mokykloje, norėjai būti ateityje? Kuo domėjaisi?
– Domėjausi finansų valdymu, bankininkyste, istorija, matematika, administravimu.
– Studijuoji Lietuvos edukologijos universitete, kuriame mokosi tie, kurie nori tapti pedagogais. Kaip manai, kas svarbiausia norint tapti geru mokytoju? Koks yra pedagogo darbo sėkmės receptas?
– Manau, pedagogas turi būti supratingas ir skatinti mokinį mokytis, žadinti jo susidomėjimą pamoka ir dėstomu dalyku. Jeigu mokiniui kažkas nesiseka, tai, mano nuomone, būtent pedagogas turi nors ir valandą aiškinti tai, kas mokiniui nesuprantama.
