Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentė paviešino savo praktikos vertinimą feisbuke. Jos praktika buvo įvertinta 9-tukui. Apie tai, kas nulėmė šį balą, studentė pasidalijo mintimis feisbuko paskyroje.
„Norėjau palaukti, kol apsiginsiu praktiką, kad išleisčiau šį tekstą į pasaulį. Nedaug liko, gynimas ketvirtadienį. Bet man nebesinori laukti. Pirmąją savo gyvenimo profesinę praktiką atlikau regioninėje spaudoje. Konkrečiai – Kaišiadorių „Atspindžiuose“. Viskas tuo metu buvo puiku. Tiek redakcija, tiek kiti aplinkiniai priėmė draugiškai ir svetingai. Redaktorė net nuveždavo, kur reikia, kad tik galėčiau parašyti publikaciją“, – rašė mergina.
Per mėnesį ji teigė parengusi publikacijų pačiomis įvairiausiomis temomis – nuo vaikų vasaros stovyklų iki Kaišiadorių miesto pritaikymo neįgaliesiems ir net reportažų iš spaudos konferencijos ir atlaidų.
„Dirbti man patiko – ir kaip nepatiks, kai dariau tai, ką daryti norėjau jau seniai. Man bedirbant, kaimyniniuose Žiežmariuose kilo Mariaus skandalas. Kas nepamena, trumpai priminsiu, kad ten norėta apgyvendinti grupę protiškai neįgalių žmonių ir žmonės išsigando, kad jiems jie trukdys kepti šašlykus. Prisimenu, kaip rašiau apie tai tekstą traukinyje Vilnius–Kaišiadorys. Prisimenu, kaip juokėmės iš hipotetinės Žiežmarių Mariaus reakcijos, jei rengti reportažo apie situaciją būčiau atvažiavus aš – neįgalus žmogus, įsivaizduojat?“ – tęsė ji.
Su redakcija, jos teigimu, išsiskyrė draugiškai – visi laimingi ir patenkinti, o ji pati išpildžius visus reikalavimus.
„Laikraščius, kuriuose buvo išspausdintos mano publikacijos, man atsiuntė paštu. Beliko ramiai laukti įvertinimo... O tada viskas pasisuko ta linkme, kuri lėmė, kad šiandien, kramtydama pačios keptus dar šiltus sausainius, rašau šį tekstą“, – pripažino mergina.
Gimtadienio „staigmena“
Ji nusikėlė į karštą rugpjūčio vidurio dieną. „Mano dvidešimtasis gimtadienis. Su draugais sėdim ant mano kambario grindų, juokiamės ir kalbamės. Nusprendžiu juokais patikrinti elektroninį paštą, o ten opa – atsiųsta įvertinimo lentelė. Šiek tiek besinervindama atsidarau failą... ir nušvintu. Keli dešimtukai, keli devintukai, bendras įvertinimas – devyni, viskas super... Ir tada pamatau komentarą prie įvertinimo. „9. Iki 10 pritrūko, nes didesnes studentės galimybes riboja judėjimo trūkumas“, – mergina buvo apstulbusi.
Ji tą akimirką prisipažino tiesiog sustingusi.
„Pajuntu, kaip gyslose užverda kraujas. Visą gyvenimą laužiau visuomenės įsitikinimus, koks turi būti neįgalus žmogus. Pradėjau būdama trejų, kai atsistojau ir nuėjau, nors prognozės to niekada nežadėjo. Koncertavau Krokuvoje, Berlyne, Rygoje, grojau muzikos sostinėje – Vienoje. Dėl koncertų važiavau į Londoną, Varšuvą ir Rygą, pastarojoje aplenkiau kelis tūkstančius žmonių ir stovėjau pirmoje eilėje aštuonias valandas. Apskritai, nebuvo koncerto, kuriame turėčiau stovimą bilietą ir nestovėčiau pirmoje eilėje. Buvau Paryžiuje. Duokit man ramentus, aš maratoną nubėgsiu. Aš studijuoju žurnalistiką. Vieną iš tų specialybių, į kurių aprašymus praktiškai galima įrašyti nuolatinį bėgimą ir darbą naktimis.
Ar galėjau atsisėsti į vežimėlį ir nieko nedaryti? Žinoma. Man išniro kairysis klubas, ateityje reiks keisti sąnarį. Dabar jau tikrai galiu sėstis į ratukus... bet nenoriu. Galėjau rinktis sėslią specialybę, kad ir tą patį vertimą... bet nenorėjau. Noriu stotis. Eiti. Daryti. Ir patikėkit manim, šiais laikais, kai egzistuoja automobiliai, patogus viešasis transportas ir pavėžėjai kaip „Uber“, beveik viskas įmanoma net ir „klipatai“, – socialiniame tinkle rašė ji.
„Ar galėjau savo praktikoje padaryti daugiau? Taip. Žinoma galėjau, visada galima padaryti geriau, greičiau, daugiau. Tačiau aš padariau viską, ką galėjau ir kas man buvo užduota. Ar parašiau tobulai? Ne, ne viską. Vertinimo lentelėje viskas paaiškinta, yra ten ir tų devintukų. Ir jų ten vienu daugiau nei dešimtukų, todėl vertinimas skaičiuku yra teisingas. Tačiau, mano nuomone, vertinti reikėtų tai, kaip atliktas tas darbas, kuris yra atliktas. Ne dėl judėjimo trūkumo padariau klaidų savo publikacijose“, – nuomonę išsakė studentė.
Ji kėlė klausimą, ar norėtumėte, kad jus akademinėje aplinkoje vertintų pagal jūsų akių spalvą ar svorį? „Tikriausiai ne. Lygiai taip ir aš nusipelniau būti vertinama už tai, kaip atlieku savo darbą, o ne dėl to, kad į atlaidus nuvažiavau su ramentais ar kad mane kažkur reikėjo pavežti. Į įvykių vietas aš nuvažiavau ir publikacijas parengiau, o kaip ten atsidūriau – jau mano reikalas. Nors ir ant skraidančio kilimo“, – užbaigė L.Blaževičiūtė.
Kreipsis į universiteto vadovybę
15min susisiekus su studente L.Blaževičiūtė, ši teigė, kad kreipsis į VU vadovybę.
„Jau yra susidomėjęs Komunikacijos fakulteto dekanas. Dėl kitų tarnybų dar galvoju, tikriausiai irgi bus kreiptasi“, – teisybės ieškoti žadėjo pašnekovė.
Nori išsiaiškinti situaciją
VU Komunikacijos fakulteto Komunikacijos skyriaus Rinkodaros ir komunikacijos vadovas Povilas Šklėrius 15min perdavė Komunikacijos fakulteto dekano prof. Rimvydo Laužiko poziciją:
„Ši istorija jam yra žinoma, šiuo metu norima išsiaiškinti situaciją. Su redaktore pasikalbėjau, su studente taip pat susitarėme susitikti. Kai situacija bus aiškesnė, žiūrėsime, kokius sprendimus turime priimti“, –komentavo prof. R.Laužikas.
Anot jo, studentai po pirmo kurso turi atlikti praktiką regioninėje žiniasklaidoje. Praktikos vietą galima rinktis iš universiteto turimų sąrašų arba pačiam susiradus vietą.
„Girdėjau vienos pusės nuomonę, dokumentus matau ant savo stalo, bet reikia išklausyti visas puses. Čia problema buvo ir ta, kad studentė nepanaudojo vidinių universiteto galimybių. <..> Yra akademinės etikos komisija, yra ginčų nagrinėjimo komisija, yra studijų programos komitetas. Buvo galima kreiptis ir mes tokius dalykus sprendžiame. Tarkime, kitoje studijų programoje taip pat turime nemalonių atvejų, susijusių su praktika, bet tie dalykai „juda“ per universiteto struktūras“, – paaiškino dekanas. Jis dar kartą patikino, kad sprendimas tikrai bus surastas.
Skirtingos mūsų galimybės judėti negali būti laikomos apribojimu studijuoti ar dirbti žurnalistinį darbą, – pabrėžė dekanas.
Savo poziciją jis dar kartą išsakė ir feisbuko paskyroje: „Ši diena VU Komunikacijos fakultete prasidėjo labai nemalonios problemos sprendimu. Skirtingos mūsų galimybės judėti negali būti laikomos apribojimu studijuoti ar dirbti žurnalistinį darbą. Tad svarbu suprasti situaciją ir priimti sprendimus ne tik šiam atvejui, bet ir tuos, kurie užkirstų galimybę panašių situacijų atsiradimui ateityje. Darbuojamės.“
„Žurnalistus maitina kojos“
Po šiuo įrašu sureagavo ir „Atspindžių“ redaktorė Virginija Šimkūnienė. Ji tikino apgailestaujanti, tačiau tokia esą yra tiesa.
„Laura, žurnalistus maitina kojos. Toks yra priežodis. Tad jei tu neturėtum negalios – tikiu, kad visus „apspjautum“, būtum visur pirma. Įsitikinsi, kad ne visada bus kas nuveža ar paveža. Šiaip tavo noras būti sunkios ir kartais negailestingos profesijos atstove mane žavi. Tad pirmyn ir sėkmės“, – rašė ji.
Vežiojo pati
15min dėl komentaro kreipėsi ir į V.Šimkūnienę. Ji prisipažino, kad jau kiek pabodo teisintis, nes nesijaučia ką nors padariusi bloga studentei. Juolab, dėl praktikos.
Kaip pasakojo leidinio redaktorė, Laura Blaževičiūtė kreipėsi į ją vasarą telefonu. „Kadangi beveik kiekvienais metais praktikai priimame studentus, sutikau ir šį kartą. Maniau, bus gerai abiem pusėms. Ji padės man su rašiniais, tuo metu išleidau pavaduotoją atostogų, o aš jai padėsiu praktiniais patarimais“, – kaip buvo sutarta dėl praktikos, prisiminė ji.
Kai mergina atvyko į redakciją, V.Šimkūnienė pamatė, kad „ji turi sunkią negalią“. Laura, pasak jos, atvyko į praktiką traukiniu.
„Sulaukiau jos skambučio, nes ji klausė, ar taksi pas mus atsiskaitymą ima grynais. Sakiau, kad nežinau, nes nevažinėju Kaišiadoryse taksi. Nuvykau jos pasiimti. Ir visą praktikos laiką ją vežiojau, į interviu savivaldybėn (iš ten ją pavėžėjo savivaldybės automobiliu), į spaudos konferenciją į Žiežmarius. Po spaudos konferencijos ją iki autobusų stotelės autostradoje nuvežė mano sūnus, aš buvau užsiėmusi. Su pavėžėjimu buvo ne vienas kartas. Pasakoju apie tai todėl, kad susidarytumėt vaizdą, kaip merginai sunku judėti“, – situaciją komentavo V.Šimkūnienė.
Būta klaidų, trūko nuotraukų
Anot jos, kai mergina gaudavo užduotis, dažniausiai jai jas palengvindavo, pridėdama prie tekstų savo arba redakcijos archyvo nuotraukas. Tiesa, Švietimo skyriaus vedėjos nuotrauką, sėdėdama priešais valdininkę, prie stalo padarė pati.
„Prie interviu su rajono šimtukininkais aš jai patariau, kad prašytų pačių kalbintų gimnazistų asmeninių nuotraukų, ji taip ir padarė. Beveik visus tekstus vėlavo atiduoti. Štai užduotyje apie vaikų vasaros stovyklas ji niekur nenuvyko, su niekuo nesusitiko. Sakiau, pakalbink bent savivaldybės darbuotoją, atsakingą už šią sritį, ji irgi to nepadarė. Vėluojančią medžiagą teko publikuoti vasaros pabaigoje, kai vaikai jau ruošėsi naujiems mokslo metams... Kai paprašiau medžiagos – interviu su Miškų urėdijos skyriaus vadovu apie miškų reformą, gavau nuotrauką Rumšiškių pažintinio tako, ištrauktą iš tinklalapio ar interneto, be autoriaus pavardės ir pan. Negalėjau jos publikuoti, vėl važiavau pati fotografuoti miško proskynos“, – tęsė ji.
Apibendrindama leidinio redaktorė tikino, kad studentė tikrai nebuvo verta dešimtuko, todėl, kad reikėjo padėti ne tik su iliustracijomis.
„Nebūdavo teksto įžangos, buvo stiliaus klaidų. Taigi, manau, kad devyni yra puikus jos praktikos įvertinimas, aš jį parašiau net su avansu. Tą pastabėlę parašiau tiesiog nepagalvojus, jog ji gali pasirodyti įžeidi. Juk jai jos negalia tikrai trukdo šiek tiek, gal ji būtų viską atlikusi 100 procentų, bet fizinės galimybės ją šiek tiek ribojo“, – tikino V.Šimkūnienė.
Tą pastabėlę parašiau tiesiog nepagalvojus, jog ji gali pasirodyti įžeidi. Juk jai jos negalia tikrai trukdo šiek tiek, gal ji būtų viską atlikusi 100 procentų, bet fizinės galimybės ją šiek tiek ribojo, – tikino V.Šimkūnienė.
Ji teigė, kad pirmadienį kalbėjosi su R.Laužiku, kuris esą stojo į studentės pusę ir pripažino ieškantis situacijos sprendimo.
Prisiminė asmeninio asistento poreikį
Savo poziciją apie šią situaciją išdėstė ir žurnalistė Rita Miliūtė:
„Virginija Šimkūnienė yra redaktorė, savo laikraštyje raginusi būti „realistais ir labiau tolerantiškais“ tuos žiežmariškius, kurie sukilo prieš globos namus žmonėms su negalia. Tuos, kuriems nepatinka, kad vaikai per langą gali kitokį žmogų pamatyti.
Kartu ji yra ta redaktorė, kuri sumažino studentei praktikos vertinimą tiktai už tai, kad pirmakursė – su judėjimo negalia. „Ne visada kas nors paveš“, sako redaktorė, pati kolegiškai paveždavusi praktikantę.
Šitai yra ne tiktai apie asmeninį laikraščio redaktorės supratimą, kaip šiais laikais dirba įvairūs žurnalistai. Dėl jos prisiminiau visus tuos svarstymus Seime dėl asmeninio asistento, kuriuos laimėjo soc. įmonių rezervato saugotojai. Ir primenu, kad pinigus, už kuriuos studentė galbūt samdytųsi pagalbininką, kad redaktorei jos vežti nereikėtų, mes leidom atiduoti toms įmonėms, kurios jais susimažins savo išlaidas. Daug pinigų.
Kas apie praktiką studentams su stipria motyvacija – mes, Laisvės TV, tikim, kad žurnalistą ne tiktai kojos peni. Laukiam, jei vietos praktikai reikės.“
Įžvelgia lygių galimybių pažeidimo požymių
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė 15min teigė, kad nurodytoje situacijoje įžvelgtini lygių galimybių pažeidimo požymiai. Todėl tarnyba siūlo studentei teikti skundą lygių galimybių kontrolierei (kaip tą padaryti, galima sužinoti čia: https://lygybe.lt/lt/atsiprasome-uz-laikinus-nesklandumus/948).
Anot I.Švaraitės, kontrolierė susipažinusi su visa informacija ir ištyrusi visas aplinkybes priimtų sprendimą dėl galimos diskriminacijos atliekant profesinę praktiką.
„Norėčiau priminti, kad švietimo teikėjai turėtų studentus vertinti tik pagal akademinius ar, šiuo atveju, praktinius sugebėjimus. Lygių galimybių įstatymas švietimo įstaigoms, kitiems švietimo teikėjams bei mokslo ir studijų institucijoms numato pareigą užtikrinti, kad visiems nepaisant negalios būtų sudarytos vienodos sąlygos mokytis ir ugdytis pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas. Taip pat tada, kai vertinami mokymosi pasiekimai“, – priminė ji.
Portale 15min, bendradarbiaujant su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, veikia iniciatyva, skatinanti pastebėti ir nenumoti ranka į diskriminacijos atvejus, „Diskriminacijos radaras“. Pasijutote diskriminuojami dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos? Kreipkitės – mes jums padėsime.
