I. Giniotytė, baigusi studijas, planuoja dirbti su vaikais ir jaunais žmonėmis mokykloje ar neformalaus ugdymo įstaigoje. Taip pat mergina svajoja įkurti savo teatro studiją ir žada toliau tobulėti, plėsti akiratį. Ji sako, kad aukštoji mokykla turi sužadinti studento smalsumą, kuris skatintų studentą mokytis visą gyvenimą. „Studijos LEU man yra pradžia, skatinanti toliau tobulėti“, – sako studentė.
Jei studijuoji tai, kas tau patinka, tai bus ir smagu mokytis, ir pabaigus studijas veiklos susirasi.
Ieva jau žinojo, kur nori studijuoti, todėl didelių sunkumų, renkantis, kur studijuoti, sako nepatyrusi. Tačiau kartais ir ją aplankydavo dvejonės, ar tikrai jai tiks ši specialybė. „Manau, kad baigus mokyklą tikrai sunku nuspręsti, ko konkrečiai nori, o dar visų kitų nuomonės, kur tau geriausia stoti... Svarbu domėtis, skaityti, nebijoti klausti to, kas tau įdomu. Tik žinodamas visus tos specialybės, kurią nori studijuoti, niuansus galėsi tinkamai pasirinkti. Aišku, svarbu žinoti, kad viskas nebus rožėmis klota. Bus ir sunkių, ir labai įdomių, ir įsimintinų akimirkų. Svarbiausia yra domėtis, žiūrėti, ko nori tavo širdis, neapleisti savo talentų, kurie gali būti kelias į norimą specialybę“, – tvirtina LEU studentė.
Ieva sako, kad, renkantis specialybę, svarbiausia įsiklausyti į savo norus ir pomėgius, nepanikuoti ir klausytis savo širdies. „Širdis žino, kas tau geriausia, ko reikia. Taip pat reikia nebijoti klysti, nes tik iš klaidų žmonės ir mokosi. Jei studijuoji tai, kas tau patinka, tai bus ir smagu mokytis, ir pabaigus studijas veiklos susirasi“, – sako ji. Studijuodama universitete mergina taip pat lanko ilgalaikius neformaliojo ugdymo specialistų kompetencijų įgijimo ir tobulinimo kursus, kurių metu gerina komunikacijos, socialinius, psichologijos įgūdžius.
Paklausta, ką patartų studijas LEU pasirinkti svarstančiam jaunuoliui, kokie rūpesčiai ir džiaugsmai jo čia laukia, Ieva atsakė, kad, matyt, didžiausia dilema, su kuria ji susiduria studijuodama Lietuvos edukologijos universitete, yra svarstymai, ar ji tikrai gali būti gera pedagogė, ir kas yra tas geras pedagogas, kokią strategiją pasirinkti, kad mokiniai išmoktų norimų dalykų. „Reikia susitaikyti su tuo, jog mokytojo darbas nėra pamatuojamas. Šiame darbe labai daug vertybinių, idėjinių dalykų, todėl kartais apima jausmas, kad esi neįvertintas“, – pamąstymais dalijasi studentė.
Reikia susitaikyti su tuo, jog mokytojo darbas nėra pamatuojamas. Šiame darbe labai daug vertybinių, idėjinių dalykų, todėl kartais apima jausmas, kad esi neįvertintas.
Paprašyta pasakyti, kuo teatro ir kino pedagogikos studijos yra ypatingos, Ieva įvardijo bendravimą su žmonėmis, kūrybą ir galimybę save išreikšti. Čia niekada nebūna rutinos ir nuobodulio. „Kiekviena nauja užduotis, naujas atradimo džiaugsmas ir supratimas, kad gali daugiau nei manei. Kaip asmenybei man ši specialybė suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, drąsos išsakyti savo mintis, mokėti išklausyti ir priimti kitą žmogų“, – pasakoja studentė.
Kiek mergina save pamena, visada šalia jos buvo teatras. „Kelerius metus lankiau šokius, chorą, orientacinį, stalo tenisą. Pradinėse klasėse buvau susižavėjusi Pamelos Travers knyga „Merė Popins“, todėl vienu metu norėjau ja būti. Taip pat norėjau tapti ir dainininke, bet nusprendžiau rinktis mokytojos specialybę“, – šypsosi mergina, kuri tvirtina, kad pedagogo vaidmuo visuomenėje yra labai svarbus, nes jo rankose mūsų ateitis. „Jie ugdo žmones, kurie kada nors ateis į jų vietą, valdys valstybę ir bus atsakingi už jos likimą, tobulėjimą ir kitus svarbius dalykus“, – sako būsima mokytoja.
Ji tvirtina, kad, norint tapti geru mokytoju, reikalingas pašaukimas, pedagoginės žinios ir puikus konkretaus dalyko išmanymas. Visi šie trys dalykai yra labai svarbūs. „Viskas prasideda nuo pašaukimo ir baigiasi geru dalyko žinių išmanymu. Jei šie trys dalykai sąveikauja tarpusavyje, tuomet mes turime puikų pedagogą“, – gero mokytojo receptą atskleidžia LEU studentė.
Teatro ir kino pedagogika jungia dvi sudėtingas ir įdomias sritis – teatro ir kino meną ir asmenybės ugdymą.
Teatro ir kino pedagogika, kurią studijuoja Ieva, yra nauja, nė vienoje kitoje šalies aukštojoje mokykloje nevykdoma studijų programa. Teatro ir kino pedagogika jungia dvi sudėtingas ir įdomias sritis – teatro ir kino meną ir asmenybės ugdymą. Studentai mokosi vaidinti, šokti, režisuoti, kurti kino filmus ir lėlių spektaklius, tyrinėti, kaip kūryba gali padėti atskleisti naujas asmenybės (tiek pačių studijuojančių, tiek vaikų ir jaunimo) spalvas, praturtinti žiniomis, gebėjimais, kompetencijomis. Programos absolventai galės sekti ir inicijuoti teatro ugdymo proceso naujoves, plėtoti ugdytinių kūrybinės raiškos ir meno suvokimo, bendrakultūrines kompetencijas, dirbti teatro ir kino pedagogais įgyvendinant vaikų ir jaunimo teatro ugdymo programas, kitas teatrą ir kiną integruojančias meninio ugdymo programas įvairaus tipo švietimo ir (ar) kultūros įstaigose: bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo mokyklose, kultūros ir laisvalaikio centruose.
