LSAS siūlo aukštosioms mokyklos nusistatyti minimalius stojamuosius balus, kurie leistų užtikrinti, kad geriausi stojantieji galėtų siekti aukštojo išsilavinimo.
„Šių metų priėmimas aiškiai parodė, kad dalis stojančiųjų, turinčių aukštus stojamuosius balus, pateko į valstybės nefinansuojamas vietas, kai tuo tarpu asmenys, turintys ženkliai mažesnius balus, gavo valstybės finansavimą studijoms. Opiausiu klausimu išlieka krentanti studijų kokybė, nes šiuo metu toje pačioje akademinėje grupėje gali studijuoti aukščiausius ir ypatingai žemus stojamuosius konkursinius balus turintys studentai, tad studijos yra orientuojamos į vidutinius gebėjimus turinčius asmenis“, – teigia LSAS prezidentas Arūnas Mark.
Reaguodama į spalio pabaigoje įsigaliojusį Švietimo ir mokslo ministro įsakymą „Dėl asmenų, pretenduojančių 2010 ir 2011 studijų metais į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalių rodiklių nustatymo“, LSAS pabrėžia, kad nėra numatyta, kaip minėtu ministro įsakymu nustatyti kriterijai leis įgyvendinti Švietimo ir mokslo įstatymą.
LSAS nuomone, nors įsakyme yra nurodyta, kad abiturientas, norėdamas studijuoti universitete, turės išlaikyti atitinkamą valstybinių ir/ar mokyklinių brandos ir/ar kvalifikacinių egzaminų skaičių, tačiau tai neišsprendžia klausimo, ar stojantysis, įvykdęs šį reglamentavimą minimaliais balais, galės studijuoti aukštojoje mokykloje ir gauti valstybės finansavimą.
LSAS siūlo ne tik apibrėžti reikiamą brandos egzaminų, kuriuos turėtų būti išlaikęs stojantysis į Lietuvos aukštąsias mokyklas, skaičių, bet ir pačioms aukštosioms mokykloms nusistatyti minimalius stojamuosius balus, kurie leistų užtikrinti, kad geriausi stojantieji galėtų siekti aukštojo išsilavinimo ir pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas. Tuo pačiu būtų sprendžiamas studentų pasiskirstymo tarp universitetinio, koleginio ir profesinio sektorių problema, kuomet turintys reikiamas žinias galėtų studijuoti atitinkamose aukštosiose mokyklose.
