„Europos studentų sąjunga akcentuoja tai, jog didesnis skaičius aukštąjį mokslą besirenkančių asmenų yra ambicingas tikslas, kurio įgyvendinimas turi būti paremtas aiškiu įsipareigojimu didinti valstybės investicijas, kelti aukštojo mokslo kokybės lygį bei didinti jo pasiekiamumą socialiniu aspektu. Aukštasis mokslas yra visuomenės turtas, reikalaujantis valstybės atsakingumo, tačiau akivaizdu, jog Europos sąjungos narės bijo investuoti į aukštąjį mokslą, tuo pačiu ir į geresnę Europos gyventojų ateitį bei socialinę plėtrą“ – rašoma kreipimesi į Europos sąjungos lyderius.
Nors Europos strategijoje 2020 metams ir yra numatytos gairės kelti aukštojo mokslo pasiekiamumo lygį iki 40 proc., sumažinti Europos miestuose skurdžiai gyvenančių piliečių skaičių 25 proc., investuoti į mokslo tyrimus bei plėtrą, įdarbinimo lygio kėlimas, tačiau nacionalinėms studentų organizacijoms nerimą kelia tai, jog tai tik Europos sąjungos lyderių numatomi planai, kurie yra neįmanomi be aiškaus įsipareigojimo sumažinti anksti mokyklą paliekančių mokinių skaičių iki 10 procentų, akademinės bendruomenės mobilumo padidinimą iki 20 proc. bei mokymosi visą gyvenimą galimybių išplėtojimą matome kaip esminius prioritetus.
Nacionalinės studentų organizacijos atkreipia dėmesį, jog dėl finansų krizės daugelyje Europos šalių smarkiai sumažinus valstybės skiriamą finansavimas aukštajam mokslui, aukštojo mokslo kokybė bei pasiekiamumas atsidūrė ties kritine riba. „Finansavimo aukštajam mokslui pasekmė – išaugusios studijų kainos, ryškiai suprastėjusi studijų kokybė ir socialinis studentų aprūpinimas. Mes esame susirūpinę dėl to, jog aukštajame moksle įsivyravusi konkurencija aukštąjį mokslą pavertė preke bei tapo žlugdančiu veiksniu siekiant bendro tikslo – didinti išsimokslinimo lygį Europoje“, – teigiama kreipimesi.
