Pasak LSAS prezidentės Indrės Vareikytės, priimtame įstatyme nėra tiksliai apibrėžtos sąvokos, todėl jis gali būti įvairiai interpretuojamas. Prezidentė pastebi, jog vadovaujantis tokiu įstatymu turėtų būti uždrausta daug šiuo metu rodomų informacinių televizijos laidų, filmų, reklamų ar platinamos literatūros, kuri „ragina, siūlo dalyvauti azartiniuose lošimuose, loterijose ir kituose žaidimuose“, ar „demonstruoja paranormalius reiškinius, sudarančius šių reiškinių tikrumo įspūdį“. Tiesioginė tokios informacijos žala ir jos poveikis nepilnamečiams įrodytas nebuvo, todėl tokių reikalavimų įsigaliojimas būtų perteklinis.
Lietuvos moksleiviams ir studentams atstovaujančios organizacijos pažymi, jog jaunus žmones yra veiksmingiau šviesti apie neigiamos informacijos ir žalingų įpročių galimas pasekmes, o ne dirbtinai drausti galimybę domėtis. Anot LMP pirmininko, Simono Stankaus, verčiau reiktų tobulinti švietimo sistemą taip, jog jaunam žmogui būtų sudarytos sąlygos gauti visapusišką profesionaliai pateiktą informaciją. „Mes manome, kad informacijos ribojimas tik paskatins savarankišką domėjimąsi, skatins veiksmus ir kurs pasekmes, nuo kurių šis įstatymas ir turėjo apsaugoti“ – teigia S. Stankus.
Mokinių ir studentų nuomone, iš esmės toks įstatymas reikalingas ir netgi būtinas, tačiau jame negali likti spragų, kuriomis galėtų naudotis ir laisvai interpretuoti asmenys, turintys komercinių ar kitų interesų. Todėl Lietuvos studentų atstovybių sąjunga ir Lietuvos mokinių parlamentas prašo Jo Ekscelenciją Prezidentą Valdą Adamkų vetuoti „Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio“ įstatymą, kad Seimas jį svarstytų iš naujo ir tiksliai apibrėžtų ginčytinus straipsnius.
