Trečiadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyti pirmojo priėmimo etapo į aukštąsias mokyklas rezultatai.
Ministrė Jurgita Petrauskienė pabrėžė, kad tai dar nėra galutiniai rezultatai, o aptariamos tik tendencijos. „Demografinė situacija daro įtaką stojančiųjų skaičiui. Abiturientų skaičius sumažėjo 2,2 proc., pretenduojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius šiek tiek sumažėjo nuo pernai (27,7 tūkst. šiemet ir 28,1 tūkst. pernai)“, – teigė ji.
„Išvykstančių studijuoti į užsienio mokyklas augimo ši tendencija nerodo“, – teigė ji. „Aukštesni reikalavimai, slenkstinis balas (nuo 3,2 iki 3,6) nesutrukdė ir neišgąsdino“, – pridūrė ministrė.
86 proc. stojančiųjų įveikė tokį slenkstinį balą ir įstojo į aukštąją mokyklą. Ministrė pabrėžė, kad pastebimas ir persigrupavimas – daugėja stojančių į VU, VDU, LSMU ir Vilniaus Dailės Akademiją.
„Daugiau pirmakursių sulaukė ir Generolo Jono Žemaičio karo akademija“, – pastebėjo J.Petrauskienė.
„Jauni žmonės girdi signalus, kurie siunčiami iš darbo rinkos“, – teigė ministrė, svarstydama, kad prie to prisidėjo ir glaudesnis bendradarbiavimas su darbdaviais ir verslu.
„32 proc. padidinome priėmimą į gyvybės mokslų studijas. Kolegijose daugiau vietų buvo siūloma inžinerinėse technologijose“, – pasakojo ji, pabrėždama, kad technologinių specialybių populiarumas auga.
Daugiausiai norinčiųjų studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose pritraukė Vilniaus universitetas (2777), Kauno technologijos universitetas (1375), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (1122). Iš kolegijų populiariausios Vilniaus kolegija (1600) ir Kauno kolegija (1212).
Daugiausiai šimtukininkų pritraukė Vilniaus universitetas.
Studijų programų mažės
„Abiturientai lieka Lietuvoje ir renkasi stiprias aukštąsias mokyklas ir perspektyviausias studijų programas“, – apibendrino J.Petrauskienė.
„Per šių metų priėmimą stojančiųjų dėmesio nesulaukė 60 programų, tai dvigubai mažiau negu pernai, nes dauguma aukštųjų mokyklų jau anksčiau atliko namų darbus – stambino, jungė arba atsisakė programų po vertinimo. O tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nepadaro išvadų ir negeba prognozuoti paklausos bei grąžina į priėmimą jau pernai uždarytas programas (tokių net 23 iš 60), jas vėl „uždaro“ patys studentai“, – teigė ji.
Šios programos bus uždarytos Klaipėdos universitete, Marijampolės kolegijoje ir Aleksandro Stulginskio universitete. Raminama, kad visos šios programos tiesiog dubliuoja kituose universitetuose dėstomus dalykus.
„Klaipėdos universitetui, Marijampolės kolegijai reikia permąstyti savo strategijas“, – darė išvadą J.Petrauskienė. „Žiūrint trauką stojančiųjų, tai laimi tos aukštosios mokyklos, kurios kreipia dėmesį į kokybę ir nesivaiko stojančiųjų skaičiaus“, – pridūrė ji.
Ministrė pasidžiaugė, kad šiemet savo veiklą pradeda šešios naujos pedagogų rengimo programos trijuose pedagogų rengimo centruose. „Pretenduojančių rinktis šias programas šiemet daugiau. Jei pernai buvo 262, tai šiemet 315 valstybės finansuojamų vietų“, – pasakojo J.Petrauskienė.
Šie metai yra pirmieji, kai stojantieji gali gauti papildomą 0,25 balą už brandos darbą ir 3 mėn. savanorišką veiklą. Šia galimybe pasinaudos 139 stojantieji, kurie darė brandos darbą ir 57 dalyvavusieji savanoriškoje veikloje.
„Negalima nematyti ir iššūkių, su kuriais susiduria jaunimas, stojantis į universitetus ir kolegijas. Valstybės finansuojamų vietų skirta papildomai 2300. Ne visos šios vietos po pirmojo priėmimo etapo yra užpildytos. Tai tikriausiai ambicija ir pačių stojančiųjų – rinktis mokamą vietą universitete, o ne valstybės finansuojamą kolegijoje“, – svarstė švietimo ir mokslo ministrė.
Ministrė pripažino, kad švietimo kokybę regionuose reikėtų stiprinti. „Nesvarbu, kur būtų mokykla, kad visi abiturientai turėtų galimybę rinktis kokybišką mokslą“, – sakė J.Petrauskienė.
„Auga tendencija, kad aukštąjį mokslą renkasi ir žmonės, kurie anksčiau baigę mokyklą, Turime skatinti mokymosi visą gyvenimą procesą“, – pažymėjo ji.
Į universitetus šiemet kviečiama 11 tūkstančių studentų, į kolegijas 10,5 tūkst. Šiemet padaugėjo valstybės finansuojamų vietų.
