Atsidurti svetimoje šalyje vienam – jausmas, sunkiai palyginamas su kitais. Žinoma, iššūkių čia kyla pačių įvairiausių, tačiau jie kaip niekas kitas išugdo savybes, kurių reikia norint tapti iš tikrųjų savarankišku.
Pagalvokite, vien gebėjimas savarankiškai susirasti būstą, o gal ir darbą svečioje šalyje, kartu reiškia ir tai, kad pavyko susidoroti su šalies biurokratine sistema, kuri niekada nebūna savaime suprantama.
Daugiau pasaulio – platesnis akiratis
Globalėjančiame pasaulyje tarptautinė patirtis yra itin vertinama darbdavių, ypač tarptautinėse kompanijose. Universitetuose, kurie vykdo tarptautines programas, susidursite su pačių įvairiausių šalių ir kultūrų atstovais.
Skirtumai tikrai nebus vien kalbiniai, net ir su žmonėmis iš kitų Europos šalių, kurių kultūra iš pirmo žvilgsnio gali būti panaši šį mūsiškę. Tolerantiškas požiūris ir mokėjimas bendrauti su labai įvairiais žmonėmis yra itin svarbios savybės šiuolaikiniame pasaulyje. Galiausiai, norint suprasti globalų pasaulį, reikia jo kažkiek ir pamatyti. Tai leidžia visai kitomis akimis pažvelgti ir į gimtąją šalį, įvertinti ją pasaulio kontekste bei iš ilgalaikės perspektyvos.
Verta paminėti ir tai, kad D. Britanijos, Danijos ir Olandijos universitetai daug dėmesio skiria ir lyderystės, problemų sprendimo bei bendravimo įgūdžių lavinimui. Kaip tik todėl vis dažniau taikomas šiuolaikiškas mokymosi modelis, kur vertinama ne egzaminais ar testais. Žinoma, mokymo modelis priklauso nuo konkretaus universiteto ir programos – su tuo išsamiai supažindinti jus gali edukacinės bendrovės „Kalba.Lt“ specialistai.
Galutinis pažymys daug kur yra gaunamas už darbą grupėse, diskusijas, pranešimų ruošimą bei mokslinių darbų rašymą. Tokiu būdu studentai yra skatinami formuoti ir reikšti savo bei išgirsti ir įvertinti kolegų nuomonę.
Anglų ir kitos užsienio kalbos
Kiekvienas, kuriam teko ilgesnį laiką pagyventi užsienyje, pasakytų, kad geresnių sąlygų išmokti tos šalies kalbą paprasčiausiai nėra. Populiari gudrybė mokantis užsienio kalbos yra į ją „pasinerti“: skaityti naujienas ta kalba, klausytis muzikos, žiūrėti filmus, nusistatyti ją elektroniniuose įrenginiuose ir t.t. Tačiau gyvenant šalyje, kur ta kalba yra gimtoji, tokių priemonių nė nereikės, nes ją ir taip nuolat girdėsite ir matysite visur aplink.
Pirmiausia tai galioja anglų kalbai, kurios šiais laikais reikia beveik visur. Nors jos mokytis pradedame anksti, reiktų nepamiršti, kad suprasti kalbą yra viena, o gebėti ja bendrauti – visai kas kita. Nemažai žmonių, atsidūrę situacijoje, kai tenka pasisakyti anglų kalba, supranta, jog negali greitai rasti reikiamų žodžių, o konstruodami sakinius užstringa.
Todėl natūralu, kad būtinybė diskutuoti akademinėmis temomis ir rašyti mokslinius darbus ne gimtąja kalba gali šiek tiek gąsdinti. Tačiau greitai pamatysite, kad pradžioje su šia problema susidurs daugelis bendramokslių. Vis dėlto užteks prabėgti keletui savaičių ir net nepastebėsite, jog kasdieniai pokalbiai anglų kalba jau bus tapę tokiais pat įprastais, kaip ir kalbant lietuviškai.
Tiesa, norint išmokti danų arba olandų kalbų, tam reiktų ruoštis iš anksto. Žinoma, būtinybės jas mokėti nėra – dauguma danų ir olandų, ypač didžiuosiuose miestuose, puikiai moka anglų kalbą. Tačiau verta turėti galvoje, kad universitetai dažniausiai siūlo nemokamus kalbos kursus, o taip pat gyvensite šalyse, kur šias kalbas girdėsite nuolat, tad pasinaudoti galimybe tikrai verta. Juk kalbų mokėjimas visuomet yra vertinamas kaip privalumas, kuris praverčia netikėčiausiais momentais.
Naujos ir vertingos pažintys
Vienas iš svarbiausių dalykų studijuoti besiruošiantiems žmonėms yra naujos pažintys. Dažnai tarptautinėse programose studijuoja dalis vietinių studentų ir dalis atvykę iš kitų šalių. Natūralu, kad jie bus pirmieji žmonės, su kuriais susipažinsite, o dalis šių pažinčių gali virsti ilgalaikėmis draugystėmis arba naudingais verslo ryšiais.
Turėti draugų visame pasaulyje yra ne tik smagu, kartu tai padeda ir geriau pažinti patį save. Praleidus šiek tiek laiko užsienyje, išnyksta daugelis išankstinių nuostatų, kurios ne tik nepadeda bendrauti su pasauliu, bet ir stipriai jį apriboja.
Norint šias galimybes išnaudoti maksimaliai, verta pažiūrėti į studentų atstovybių ir draugijų pasiūlą. Lietuvos universitetai šioje srityje neturi itin gilių tradicijų, tačiau jei studijų šalimi pasirinksite D. Britaniją, Daniją ar Olandiją, pasiūla jus tikrai nustebins. Be to, narystė studentų asociacijoje – tikrai riebus pliusas gyvenimo aprašyme.
Jeigu domitės studijomis užsienyje, kreipkitės į edukacinę bendrovę „Kalba.Lt“, kuri kasmet nemokamai konsultuoja Lietuvos moksleivius dėl studijų D. Britanijoje, Danijoje ir Olandijoje. Bendrovė padeda susitvarkyti stojimo dokumentus, duoda patarimų dėl motyvacinio laiško rašymo, apsigyvenimo ir darbo paieškų užsienyje, padeda užpildyti finansavimo dokumentus ir rengia įvairius informacinius seminarus, svarstantiems apie aukštąjį mokslą užsienyje.