2021 m. atsisakoma tuščių vietų planavimo – investuojama į kokybę, o ne skaičiaus didinimą, todėl padidintas valstybės finansavimas tenkantis vienam studentui. Aukštojo mokslo prieinamumas Lietuvoje yra labai didelis, net 55 proc. studentų studijuoja universitetuose, apie 25 proc. kolegijose ir tik 20 proc. profesinėse mokyklose. Abiturientų skaičius mažėja: 2021 m. mokyklas baigs 21 907 abiturientai, 2020 m. buvo 22 465 abiturientai.
„Mūsų tikslas – stiprinti studijų kokybę ir paskatinti abiturientus rinktis specialybes, kurios labai svarbios valstybei ir darbo rinkai. Labai svarbu, kad daugiau gabių vaikų rinktųsi pedagogikos, inžinerijos ir technologinių mokslų studijas. Mums labai trūksta slaugos ir viešojo saugumo specialistų. Deja, mokinių, kurie renkasi mokytis tiksliuosius mokslus ir laikyti šiuos egzaminus, nedaugėja, o tai lemia tolesnius studijų pasirinkimus. Todėl būtina stiprinti profesinį orientavimą ankstyvame amžiuje ir sudominti vaikus matematika bei gamtos mokslais. Išlieka poreikis stiprinti pedagogo profesijos patrauklumą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Ministrė pabrėžia, kad remiantis Mokslo ir studijų įstatymu, valstybės finansuojamos studijų vietos turi būti planuojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir įvertinant absolventų įsidarbinimo rodiklius.
2021 m., kaip ir 2020 m., planuojama finansuoti studijas 3,8 tūkst. magistrantų, 477 doktorantams ir 200 stojančiųjų į pedagogikos profesines studijas. Visiems, įstojusiems į valstybės finansuojamas pedagogikos studijų vietas, numatoma skirti 300 eurų tikslinę stipendiją.
Iš viso valstybės finansavimą šiemet numatoma skirti 346 rezidentūros studijų vietoms: 320 vietų – medicinos, 12 vietų – odontologijos, 14 vietų veterinarijos rezidentūrai. Kadangi medicinos gydytojams rezidentūra yra privaloma, medicinos krypties rezidentūros studijoms 2021 m., kaip ir kasmet, numatoma šiek tiek daugiau vietų, nei valstybės finansuojamas vientisąsias medicinos studijas baigia studentų. Šiemet jas turėtų baigti 313 valstybės finansavimą gaunančių absolventų, o medicinos rezidentūrai numatoma 320 vietų.
Bendras papildomų lėšų poreikis 2022 m. – 12,8 mln. eurų: 10,5 mln. eurų – valstybės finansuojamoms studijoms, 2,3 mln. eurų – tikslinėms pedagoginių studijų stipendijoms.
Preliminarūs bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamų vietų skaičiai pagal atskiras studijų kryptis ir jų grupes, o menų ir pedagoginėms studijoms – pagal studijų programas bus tvirtinami švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu.
