Skiriamos tikslinės išmokos padėjo kompensuoti dalį išlaidų
Viena iš pagrindinių projekto „Studijų prieinamumo didinimas“ veiklų – tikslinių išmokų teikimas studentams, turintiems negalią. Nepriklausomai nuo negalios sunkumo ar rūšies, dažnu atveju ji sąlygoja individualius studento poreikius, kurie neaplenkia ir studijų proceso. Šie poreikiai gali būti labai įvairūs: tiek papildoma mokymosi medžiaga, kurios reikia dėl ribotų galimybių dalyvauti visose paskaitose, tiek asistento, konspektuotojo paslaugos. Neretai studentams reikalinga ir brangi įranga, kurios įsigijimo kaštus iš dalies padengia skiriamos tikslinės išmokos.
Tikslinės išmokos dydis – 4 bazinės socialinės išmokos. 2023 metais išmokos dydis yra 196,00 Eur. Išmoka skiriama pirmą kartą atitinkamoje studijų pakopoje studijuojantiems studentams, kuriems nustatytas 45 proc. ar mažesnis darbingumo lygis. Dėl išmokos skyrimo studentai gali kreiptis kiekvieno semestro pradžioje, taip pat ir semestro eigoje, jei prašymo nepateikė semestro pradžioje. Kiekvieną semestrą į Valstybinį studijų fondą kreipiasi vidutiniškai 490 studentų. Nuo projekto pradžios studentams išmokėta beveik 6,7 milijono eurų.
Anot Valstybinio studijų fondo tikslinių išmokų konsultantės Astos Motiejūnienės, visi studentai vieningai nurodė, kad dalies išlaidų nepatirtų, jeigu nestudijuotų, todėl jie įsitikinę - šios išmokos pagerino jų materialinę situaciją. Studentai lėšas naudojo transporto išlaidoms padengti, mokymosi medžiagai, vaistams, medicinos paslaugoms įsigyti, kompiuterinei ir programinei įrangai, kitoms studijų priemonėms įsigyti.
Studentai vis drąsiau gali rinktis ir renkasi konspektuotojo, gestų vertėjo ar asmeninio asistento paslaugas.
Situacija kiek pasikeitė per COVID-19 pandemiją, kuomet studentai mokėsi nuotoliniu būdu. Tuomet jie lėšas naudojo naujesnei kompiuterinei technikai įsigyti.
„Sena ar nemoderni kompiuterinė technika pandemijos periodu tapo studentams, turintiems negalią, pagrindinė kliūtis studijuojant. Studentai tvirtino, kad šios išmokos iš esmės pagerina jų studijų prieinamumą ir jie gali sau leisti tai, ko įprastomis sąlygomis negalėtų. Pavyzdžiui, pavėžėjimo, gestų kalbos vertėjo paslaugų, korepetitorių ar geresnės kompiuterinės technikos. Taigi, studentai vis drąsiau gali rinktis ir renkasi konspektuotojo, gestų vertėjo ar asmeninio asistento paslaugas, tai padeda pagerinti studijų prieinamumą ir jų kokybę, o be gaunamų išmokų studentai šių paslaugų negalėtų sau leisti“, - aiškino A. Motiejūnienė.
Nors tikslinės išmokos nėra ir negali būti vienintelė studijų prieinamumo didinimo priemonė, tačiau abejonių nelieka – finansinė paskata studentams, turintiems specialiųjų poreikių, yra be gali svarbi. Būtent tikslinė išmoka gali būti nukreipta individualiems konkretaus studento poreikiams kompensuoti, o tai kartais sunkiai pasiekiama centralizuotomis priemonėmis.
Mokymai padėjo geriau suprasti studentų poreikius
Valstybinis studijų fondas, siekdamas gerinti studijų prieinamumą studentams, turintiems individualių poreikių, veikė keliais frontais. Tikslinė finansinė parama yra viena priemonė, tačiau ne mažiau svarbu kurti patrauklią ir įtraukią aplinką pačios aukštosios mokyklos viduje. Galime pasidžiaugti, kad negatyvios nuostatos ir su negalia siejami stereotipai keičiasi ir nyksta visuomenės sąmonėje, tačiau taip buvo toli gražu ne visada.
Antroji ir ne mažiau svarbi projekto veikla nuo pat pirmosios dienos 2015 metais taikėsi stiprinti Lietuvos aukštųjų mokyklų personalo kompetencijas ir gebėjimus kurti patraukią aplinką studentams, turintiems negalią. Universalus dizainas ir kompensacinės priemonės yra tik viena medalio pusė. Ne mažiau svarbu, kad studijas pradėjęs asmuo aukštojoje mokykloje jaustųsi laukiamas ir suprastas.
Vykdant aukštųjų mokyklų darbuotojų mokymus buvo siekiama keisti sustabarėjusį, tačiau neretai vis dar gajų neigiamą požiūrį į negalią. Mokymai prasidėjo įvadine paskaita, kurioje dalyviams pristatoma žmogaus teisėmis grįsta negalios samprata, vėlesnėse paskaitose pristatoma individualių poreikių įvairovė, ypatingas dėmesys skiriamas psichosocialinėms negalioms, kalbama apie studijų pritaikymo atskiroms negalios rūšims galimybės, studijų administravimas aukštojoje mokykloje užtikrinant studijų prieinamumą ir įtraukumą.
Nuo projekto pradžios iš viso mokymų baigimo pažymėjimus gavo 358 aukštųjų mokyklų deleguoti mokymų dalyviai.
„Patys studentai nurodo, kad situacija mokyklose gerėjanti, dėstytojai linkę bendradarbiauti ir sudaryti sąlygas, atitinkančias studento poreikius, ieško priimtinų būdų ir galimybių tinkamai pateikti dėstomą medžiagą, atliepiant studento poreikius“, - sakė mokymų organizatorė Jūratė Marcinkevičienė.
Anot jos, projekto pradžioje dažnai buvo sulaukiama pasisakymų, kad, „kam ta teorija apie Neįgaliųjų teisių konvenciją, geriau duotų rekomendacijas, kaip pritaikyti studijas“. Bet palaipsniui tai peraugo į supratimą, kad minėta konvencija yra pamatas formuojant negalios ir lygybės politiką aukštosiose mokyklose.
„Džiugu, kad šie mokymai keliems dalyviams buvo atspirties tašku peržiūrėti, kokia negalios politika yra vykdoma jų aukštojoje mokykloje ir inicijuoti pokyčius didinant studijų įtraukumą. Pasak dalyvių, tokie mokymai reikalingi visai aukštajai mokyklai, vadovams. Ne visos aukštosios mokyklos turi patvirtintus negalios politikos dokumentus, todėl joms reikalinga ekspertinė pagalba, konsultacijos, kaip pagerinti/pritaikyti studijų sąlygas studentams, turintiems negalią“, - įsitikinusi J. Marcinkevičienė.
Mokymų organizatorės teigimu, mokymai padėjo išplėsti dalyvių supratimą apie negalią, padidėjo jų pastabumas, platesnis ne tik studijų, bet ir kasdienės aplinkos matymas, kaip ji pritaikyta įvairias negalias turintiems asmenims. Į klausimą, kokia mokymų tema buvo aktualiausia, dažnas dalyvis atsakydavo, kad visos temos aktualios, įdomios, naudingos, svarbios, todėl negalėtų išskirti vienos.
„Mokymuose vykusiose diskusijose dažnai girdėdavau, kad dalyviai grįžę po mokymų turi susitikimus su kolegomis, kuriuose pasidalina mokymuose įgytomis žiniomis, tai džiugina, nes įgytos žinios „nenugula stalčiuje“, o yra perduodamos toliau ir yra pritaikomos tiesioginiame darbe didinant studijų įtraukumą“, - pasakoja ji.
Psichosocialinė negalia, pasak dalyvių, kelia daugiausiai klausimų, nes dažnai ji yra nematoma. Trūksta įgūdžių, kaip ją atpažinti, informacijos ir praktikos, kaip bendrauti bei kaip sudaryti tinkamas studijų sąlygas šiems asmenims.
Psichosocialinė negalia kelia daugiausiai klausimų, nes dažnai ji yra nematoma.
„Tinkamas fizinės ir informacinės aplinkos sukūrimas, studijų medžiagos, atsiskaitymo formų pritaikymas pagal individualius asmenų poreikius, didina galimybes studijuoti visiems, nepriklausomai nuo turimos negalios. Kuriant įtraukią studijų aplinką, svarbu ugdyti aukštųjų mokyklų darbuotojų kompetencijas, kurios padėtų atpažinti individualių poreikių įvairovę bei suteiktų žinių, atpažinti įvairias kliūtis, kylančias studijų procese, jas šalinti ir taip kurti visiems prieinamas studijų sąlygas“, - tvirtina J. Marcinkevičienė.
Prie poreikių gerinimo prisidėjo perduota įranga
Nors projektas nuo pat pradžių buvo orientuotas į investicijas į žmogų teikiant tiesioginę finansinę paskatą studentams bei gerinant aukštųjų mokyklų darbuotojų kompetencijas, tačiau negalėjome ignoruoti ir trečios dedamosios, būtinos sėkmingam studijų prieinamumo didinimui.
Nors galimybės projekto metu pilnai pritaikyti aukštųjų mokyklų fizinę ir informacinę aplinką studentų individualiems poreikiams buvo ribotos, tačiau nuo projekto pradžios aukštosioms mokykloms perduota įrangos ir priemonių už 256 885,80 eurų.
„Projekto vykdymo laikotarpiu vykdėme anketines apklausas, kuriose aukštosios mokyklos išsakė reikiamos įrangos ir priemonių poreikį. Pagal išsakytą poreikį ir turimas lėšas planavome, kokią įrangą galime įsigyti ir perduoti aukštosioms mokykloms. Visas perduotas turtas prisideda prie fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo didinimo asmenims su negalia“, - teigia J. Marcinkevičienė.
Aukštosioms mokykloms perduoti 8 stacionarūs vaizdo didintuvai, 6 Brailio įtaisai, 5 „DAISY“ garsinių knygų skaitytuvai, 8 nešiojami vaizdo didintuvai, 14 vnt. ekrano skaitymo programinės įrangos su balso sintezatoriumi lietuvių kalba, 7 silpnaregiams pritaikytos klaviatūros, 1 garsinių knygų „DAISY“ kūrimo programa. Taip pat 6 vnt. teksto (ekrano) didinimo programinės įrangos, 11 vnt. programinės įrangos versijoms, 11 teksto atpažinimo ir skaitymo įrenginių, 9 Brailio rašto spausdintuvai, 5 taktiliniai spausdintuvai, 10 nešiojamų sulankstomų rampų, 22 reguliuojamo aukščio stalai, 17 reguliuojamų klaviatūrų padėklų, 37 reguliuojamos kėdės, 12 reguliuojamo aukščio ir pasvirimo kampo stalų.
Praktiniai patarimai iš specialistų lūpų
Studijų prieinamumo galimybių sklaida siekėme pirmiausia skleisti žinią apie projekto metu teikiamas tikslines išmokas studentams. Negana to, buvo rengiami susitikimai su įstaigų ir įmonių, tiekiančių kompensacinę įrangą bei priemones atstovais. Nors COVID-19 pandemija buvo kiek pristabdžiusi studijų renginius, tačiau pagal galimybes nepraleisdavome nė vieno ir aktyviai skleidėme žinią apie projekto veiklas tiek tarp esamų, tiek tarp būsimų studentų. Aukštųjų mokyklų darbuotojų mokymų dalyviai norėjo gauti daugiau praktinių patarimų, pavyzdžių, kaip bendrauti, elgtis bei pritaikyti studijas asmenims, turintiems konkrečią negalią.
Norintieji daugiau sužinoti apie kurčiųjų kultūrą bei gauti papildomos informacijos apie studijų pritaikymą asmenims, turintiems klausos negalią, dalyvavo susitikime su buvusiu Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentu Kęstučiu Vaišnora. Apie studijų aplinkos ir medžiagos pritaikymą studentams su regos negalia, kitame susitikime kalbėjo Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto docente dr. Laura Niedzviegienė.
„Susitikimuose įgytos žinios prisideda prie sklandesnio aukštųjų mokyklų darbuotojų bendravimo su klausos ir regos negalią turinčiais studentais bei palankesnių studijų sąlygų jiems kūrimo. Svarbus tiek mokymų, tiek susitikimų aspektas – tai galimybė užmegzti naujus kontaktus ir galimybė vėliau, pasibaigus mokymams, susitikimams bendrauti, konsultuotis, dalintis įvairia studijų prieinamumo didinimo praktika, su kitų aukštųjų mokyklų kolegomis, nevyriausybinių organizacijų atstovais“, - apibendrina J. Marcinkevičienė.
Ar tai pabaiga?
Nors projektas „Studijų prieinamumo didinimas“ baigsis 2023-08-31, tačiau projekto vadovė Ieva Rutavičiūtė pabrėžia, kad čia Valstybinis studijų fondas sustoti neketina. „Studijų prieinamumo gerinimas yra ilgas procesas, nors daug darbų padaryta ir daug kuo galime didžiuotis, tačiau ateityje laukia dar daug darbų, kuriuos turėsime nudirbti, kliūčių, kurias turėsime įveikti, kol galėsime pasakyti, kad aukštasis mokslas prieinamas visiems lygiai, nepriklausomai nei nuo turimos negalios, nei nuo individualių poreikių“, -- pabrėžia I. Rutavičiūtė.
Projektas „Studijų prienamumo didinimas“ Nr. 09. 3.1-ESFA-V-708-01-0001, finansuojamas Europos Sąjungis struktūrinių fondų lėšomis, vykdytas nuo 2015-09-01 iki 2023-08-31.
