Šių metų birželio 1-ąją teritorinėse darbo biržose buvo registruota 192 200 bedarbių. Tai mažiausias registruotų bedarbių skaičius per pastaruosius ketverius metus. Šį skaičių liepos mėnesį iki 200 000 kilstels nauja bedarbių banga su aukštojo mokslo diplomais rankose. „15min“ aiškinasi, kodėl aukštąjį išsilavinimą įgiję jaunuoliai pirmiausia suka į darbo biržą, o ne į darbovietę, kuri jų laukia išskėstomis rankomis.
Aukštojo mokslo kultas
Baigę studijas, bet dar nesusiradę darbo, jauni žmonės susiduria su akistata: arba iš savo kišenės kas mėnesį mokėti už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), arba užsiregistruoti į darbo biržą, kad ši mokėtų už juos.
Turiu ne vieną pažįstamą, kuris baigęs mokslus iškart užsiregistravo darbo biržoje ne dėl to, kad rastų darbą, nes jo ir neieškojo, o dėl to, kad išvengtų PSD mokesčio.
Valstybei diplomuotų bedarbių išmokslinimas kasmet kainuoja gerokai per 100 mln. litų.
Skaičiuojama, kad valstybei diplomuotų bedarbių išmokslinimas kasmet kainuoja gerokai per 100 mln. litų.
Pasak ekspertų, darbo biržose diplomuotų bedarbių pilna dėl to, jog Lietuvoje dar nepraėjusi aukštojo mokslo mada. Lietuvoje priimta, kad visi gerais pažymiais mokyklas baigę jaunuoliai iškart stoja į aukštąsias mokyklas. Svarbiausia – kur nors įstoti, o ar patinka ir tinka tai, ko mokosi, jauni žmonės aiškinasi jau vėliau.
Aukštųjų mokyklų dėstytojai taip pat neslepia, kad į universitetus einama išsilavinimo, ne specialybės, o tie, kurie nori įgyti konkrečią profesiją, suka į kolegijas.
Ryški krizės įtaka
Po universitetų ar kolegijų baigimo į darbo biržą iškart patraukia nuo 7000 iki 8000 absolventų. Iki rudens jų užsiregistruoja apie 10 000. Registravimosi pikas – liepos mėnuo, o žiemą registruojasi mažiausiai absolventų.
Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Milda Jankauskienė šiais skaičiais nesistebi: „Liepą išaugantis absolventų skaičius yra įprastas kasmet stebimas reiškinys, grindžiamas sezoniškumu, nes tuo laikotarpiu baigiamos studijos, gaunami diplomai.“
Profesinio informavimo ir konsultavimo projekto „Euroguidance“ projektų vadovė Dovilė Rudzenskė taip pat ragina nepanikuoti: „Toks padidėjimas vasarą, po diplomų teikimo, yra užprogramuotas ir visiškai normalus. Tai struktūrinė priežastis, diplomą gavęs žmogus jau nebėra švietimo sistemoje, bet dar nėra ir darbo rinkoje, tad atsiranda visokių mokesčių ir pan. Išvadas daryti reikėtų po pusmečio.“
M.Jankauskienės teigimu, ryškus kontrastas matomas lyginant 2008 ir 2009 metų liepos mėnesių absolventų registracijos rodiklius. Paprastai liepą iki finansinės krizės darbo biržose registruodavosi iki 2000 absolventų. 2009 metų liepą absolventų registravosi beveik 3 kartus daugiau. 2010 metų liepą absolventų buvo registruota dar 2000 daugiau. 2011-ųjų liepą tokių buvo 7800. Pernai liepą jų užsiregistravo jau 600 mažiau – 7200.
Taigi didelį jaunimo nedarbą iš dalies galima pagrįsti ekonomine krize, tačiau ji baigėsi.
Gavę diplomą padavėjais nedirbs
60 proc. – tiek darbo biržoje registruotų absolventų niekada nebuvo oficialiai dirbę.
Duomenys rodo, kad tiek pernai, tiek užpernai daugiau nei 60 proc. darbo biržoje registruotų absolventų iki tol niekada nebuvo oficialiai dirbę. Tokiems iškart įsilieti į darbo rinką nėra lengva, juolab kad, be patirties ir išsilavinimo, dar svarbios ir žmogaus asmeninės savybės bei kiti įgūdžiai.
Taigi ar tikrai universitetai bedarbių kalvė, o gal studentai per vėlai ir per mažai ieškojo darbo, jei jo apskritai ieškojo? Apie tai savaitraštis „15min“ kalbėjosi su būsimąja Vytauto Didžiojo universiteto ketvirtakurse, studijuojančia viešuosius ryšius. Mergina nenorėjo, kad jos pavardė būtų skelbiama.
Jai svarbiausia, kad pažymių vidurkis būtų ne žemesnis nei 9,5, nes tuomet ji gauna padidintą stipendiją. Studentė dar domisi sportiniais šokiais, todėl laiko darbui nebelieka.
„Natūralu, kad baigęs mokslus ir gavęs diplomą nebenorėsi plauti indų ar dirbti padavėjo darbą, kurį dirbai vasaromis, būdamas studentu. Tikiesi rasti geresnį darbą, o tai užtrunka“, – mergina paaiškina, kodėl tiek daug aukštąjį mokslą baigusių jaunuolių neturi darbo.
Ji teigia dar niekada nedirbusi, užtat aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje ir kloja savo profesinės ateities pamatą. Anot merginos, tokių jos kurse – daug. Studentai įvairiose įstaigose atlieka nemokamas praktikas, daug mokosi ir nesijaudina, kad neturi darbo.
Prognozės gali įbauginti
Profesinio informavimo ir konsultavimo projekto „Euroguidance“ projektų vadovė D.Rudzenskė teigia, jog pastaruoju metu pasigirsta labai prieštaringų nuomonių apie studijas. Vieni teigia, jog reikėtų pagalvoti apie kokias nors konkretesnes specialybes, nes absolventams trūksta specialių gebėjimų ir žinių, tuo nepatenkinti darbdaviai.
Kita vertus, kalbama, kad kaip tik reikia bendrųjų žinių, lankstumo, gebėjimo atlikti skirtingas užduotis. Tad susivokti, ką studijuoti, kad vėliau gautų geidžiamą darbą, jaunam žmogui labai sunku.
„Tos prognozės ir paklausiausių profesijų sąrašai iš dalies yra netaktiški ir neetiški, nes gali sužlugdyti žmogų, kuris iš prigimties, tarkime, yra humanitaras. Vis tiek kažkiek reikės tokių specialistų ir, jei žmogus tikrai jaučia, kad jam patiks toks darbas, tai reikia eiti ir tai daryti. Jei studijuoji tai, kas perspektyvu, bet nepatinka, ta gera perspektyva nutolsta“, – teigia specialistė.
Jos manymu, moksleivių „nukreipimas“ kokios nors specialybės link reikalingas tik tuo atveju, kai paauglys gabus ne vienam dalykui ir niekaip negali apsispręsti, ką pasirinkti. Tuomet paranku atsižvelgti į ateities prognozes ir perspektyvas.
Uoliems studentams dirbti nėra kada
Savaitraštis „15min“ pavasarį įvairių specialybių studentų jau klausė, ar įmanoma šiais laikais suderinti studijas ir darbą. Vieniems suderinti darbą ir mokslus pavyksta jau nuo pirmojo kurso, nes paskaitų lankymas neprivalomas ir jų nėra daug, o kiti neranda laiko darbui net paskutiniaisiais studijų metais, nes tenka skaityti labai daug literatūros ar kiekvieną savaitę atlikti privalomus laboratorinius darbus.
Pastarieji liepos mėnesį tikriausiai mins darbo biržos slenkstį, nes visą savo laiką investavo į mokslus. Tačiau gabūs žmonės darbo biržoje ilgai neužsibūna.
„Susiformavo tokia tendencija, kad nuolatinių studijų studentas pradeda dirbti kone nuo pirmo kurso, o jei ketvirtame kurse dar nedirba, tai jis laikomas vos ne nenormaliu, – stebisi D.Rudzenskė. – Bet koks tuomet užimtumas būna ir kiek dėmesio skiriama studijoms? Iš aplinkos galiu daryti išvadą, kad jei dirbi ir studijuoji, tai natūraliai nukenčia studijos, ne darbas. Tuomet studijos vadinamos nekokybiškomis, nors svarbu, kiek pats žmogus įdeda pastangų studijuodamas.“
Išsilavinę uždirba gerokai daugiau
2010-aisiais turintys aukštąjį išsilavinimą uždirbo 87 proc. daugiau nei tie, kurie baigė tik vidurinę mokyklą.
Statistiniai duomenys rodo, kad studijų metu verta daugiau dėmesio skirti mokslams, o ne darbui. 2010-aisiais turintys aukštąjį išsilavinimą uždirbo 87 proc. daugiau nei tie, kurie baigė tik vidurinę mokyklą. Taigi baigti universitetą ar kolegiją apsimoka.
Nedarbo lygis tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje yra du kartus mažesnis nei tarp jo neturinčių.
Lietuvos darbo birža, apklaususi 5100 bedarbių nustatė, kad išsilavinimo stoka yra pagrindinis trukdis ieškant darbo, ypač jei tai siekiama padaryti greitai. Pagrindinės priežastys, kodėl apklausoje dalyvavę respondentai neranda darbo ir kreipiasi į biržą: nepakankamas išsilavinimas (33 proc.) ir mažas siūlomas darbo užmokestis (31 proc.).
D.Rudzenskė pastebi, kad jauni žmonės, neturintys darbo patirties, iškart nori uždirbti daug. Realūs atlyginimai neatitinka lūkesčių, todėl nemažai jaunų žmonių laukia, kol jiems pasiūlys tokį atlyginimą, apie kokį jie svajoja.
„Bendraujant su abiturientais aiškėja jų norai: ateiti į darbą ir pasiimti atlyginimą“, – šypteli specialistė. Svajotojus ji ant žemės nuleidžia negailestingais skaičiais. Jei gauni 3000 Lt į rankas, tai darbo vietos kaina yra perpus didesnė. Taigi turi uždirbti 6000 Lt, kad išlaikytum darbo vietą, ir dar daugiau, kad darbdaviui tavo darbo vieta duotų naudos.
Prasčiau sekasi vadybininkams ir teisininkams
2013 m. birželio 1 d. darbo biržoje buvo įregistruota 4700 absolventų, prieš metus tokiu laiku – 5600.
Darbo biržoje įregistruota daugiausia šių specialybių absolventų su aukštuoju išsilavinimu: verslo vadybos (176), teisės (137), socialinio darbo (100), ekonomikos (94), socialinės pedagogikos (77), viešojo administravimo (76) ir buhalterinės apskaitos (64).
Absolventų su profesiniu išsilavinimu registruota daugiausia šių profesijų: virėjo (108), apdailininko (statybininko) (105), automobilių remontininko (91), padavėjo ir barmeno (83), technikos priežiūros verslo darbuotojo (63), kirpėjo (60), apskaitininko ir kasininko bei kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus (po 58).
Kelerius pastaruosius metus į daugiausiai biržoje registruotų absolventų specialybių trejetuką patenka verslo vadyba, teisė ir ekonomika.
Kam būtų lengviausia įsidarbinti?
Darbo biržos duomenimis, paklausiausios profesijos dabar – pardavimo ir produkto vadybininkai, administratoriai, buhalteriai, apskaitininkai, verslo paslaugos vadybininkai, transporto vadybininkai, inžinieriai, bendrosios praktikos slaugytojai, programuotojai, socialinio darbo padėjėjai ir lopšelio-darželio auklėtojo padėjėjai.
Nors dejuojama, kad Lietuvoje per daug „prikepta“ vadybininkų ir nemažai iš jų neturi darbo, duomenys rodo, jog jų vis dar reikia. Tarp populiariausių profesijų neatsiranda vietos humanitarinio profilio atstovams.
