Mokytis padeda šiuolaikinės medijos
Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazija jau antrus metus dalyvauja projekte „Dideli ir maži ekranai. Medijų raštingumas Lietuvos mokyklose“, kuriuo siekiama ugdyti mokytojų ir vyresniųjų klasių mokinių medijų raštingumą. Tai išskirtinis projektas, nes ugdymo procese naudojamos šiuolaikinės medijos, kurios mokiniams labiau suprantamos. Ypatingas dėmesys kreipiamas į audiovizualines medijas ir mokiniams patrauklius medijų produktus – televizijos laidas, filmus, reklamas, kompiuterinius žaidimus, socialinius tinklus ir kt.
„Praeitais metais šiame projekte dalyvavę aštuntokai išmoko kurti kompiuterinius žaidimus. Šiais metais įsijungs dešimtokai, dar nenusprendėme, ką kursime, bet jau dabar jaučiame kūrybines nuotaikas“, – sako mokytojas. Aleksej Peržu mano, kad su mokiniais reikėtų kalbėti jiems suprantama kalba. Tai dažniausiai padeda padaryti kompiuterinės technologinės, mobiliosios aplikacijos ir internetinės svetainės.
„Sukūriau internetinę platformą, kurioje mokiniai gauna visą reikiamą medžiagą, randa papildomos informacijos, gali pasižiūrėti filmų ir pažaisti žaidimų biologijos bei gamtosaugos temomis. Šios priemonės sudaro sąlygas visiems vienodai mokytis. Juk pasitaiko, kad vaikas serga ir praleidžia pamokas“, – pasakoja mokytojas, kuriantis ir kitus socialinius mokyklos tinklus. Kartu su mokinių savivalda sukurta Facebook‘e platforma „Red line“, padedanti mokiniams atlikti namų darbus ir įveikti sunkumus mokykloje.
Ir mokytojas gilina savo žinias
Mokytojas per biologijos pamokas neapsiriboja vien tik šia disciplina, bet integruoja ir šiuolaikines technologijas bei programavimą. „Praeitais metais pradėjau mokytis programavimo, šiais metais turiu daugiau įgūdžių. Skatinu ir mokinius panaudoti programavimo žinias nagrinėjant gamtos reiškinius. Į pamoką integruojame ir kitas medijas“, – pasakoja A. Peržu.
Aštuntokė Elina Molockaja patvirtina, kad per biologijos pamokas sprendžia įdomius uždavinius, dalyvauja projektinėje veikloje su interaktyviomis kompiuterizuotomis priemonėmis, atlieka elektronines pratybas, daug informacijos suranda internate.
E. Molockaja ir priduria, kad liūdna tik dėl vieno – kad biologijos pamoka būna tik vieną kartą per savaitę.
Elina naudojasi internetine platforma, kurioje vyksta virtualus bendravimas, mokiniai vieni kitiems padeda mokytis. „Per biologijos pamokas visi dalyvauja pamokoje, kelia ranką, nori atsakinėti, nes gauna papildomų taškų už aktyvumą, namų darbus, kaupiasi pliusiukai, kurie pakelia bendrą pažymį“, – sako E. Molockaja ir priduria, kad liūdna tik dėl vieno – kad biologijos pamoka būna tik vieną kartą per savaitę.
Per pamokas lavina lyderystės įgūdžius
Praeitais metais A. Peržu baigė švietimo ir lyderystės magistrantūrą ir mano, kad lyderystės ugdymas yra labai svarbus. „Per pamokas mokomės grupėse, ypač atkreipiu dėmesį į tai, kaip reikia dirbti komandoje. To reikia ne tik mokykloje, bet ir gyvenime, tai vienas iš esminių ir pagrindinių dalykų, kurių turi išmokti vaikas šiuolaikinėje visuomenėje. Kiekvienas darbas reikalauja komandinių žinių ir įgūdžių, kad pasiektum savo tikslų“, – mano mokytojas.
Dar viena A. Peržu domėjimo sritis – pilkųjų gervių stebėjimas. Tai tęstinė mokslinė veikla, kuri prasidėjo dar bakalauro ir magistro studijų metais. Dabar mokytojas ir mokiniams siūlo per projektines veiklas pasinaudoti moksliniais duomenimis. „Darbas mokykloje ir mokslinis tyrimas – dvi mano veiklos pusės“, – teigia A. Peržu.
Mokinius domina tarptautiniai projektai
Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijoje už pamokos ribų plačiai vyksta projektinė veikla. Praeitais metais mokykla įsijungė į tarptautinius projektus, kelios veiklos gavo nacionalinės kokybės ženklelius.
„Tarptautiškumo elementas labai teigiamai veikia mokinių motyvaciją. Jiems smagu dirbti kartu su mokiniais iš kitų Europos mokyklų, ypač domina bendri susitikimai“, – teigia A. Peržu.
Tarptautiškumo elementas labai teigiamai veikia mokinių motyvaciją.
Projekto „Welcome on BOARD” tikslas yra suburti skirtingų Europos mokyklų mokinius bendrai veiklai kuriant edukacinius stalo žaidimus. Mokiniai ne tik kuria, bet ir dalijasi informacija apie mėgstamiausius stalo žaidimus savo šalyje. Kuriami ir virtualūs lankstinukai ir elektroninė knyga–albumas apie projekto metu sukurtus mokinių žaidimus. Šio projekto autorius – Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, biologijos mokytojas Aleksej Peržu, o vykdys kartu su anglų kalbos mokytoja Galina Kuzborskaja.
Aleksej Peržu kuruoja ir dar vieną aplinkosaugos projektą „S.O.S! Save the Blue Planet”, kuriame dalyvauja gimnazijos septintokų komanda kartu su 38 Europos šalių mokyklomis. Mokiniai kiekvieną mėnesį pasirenka vieną svarbią mūsų planetos išsaugojimui temą.
Šiais mokslo metais gimnazijos mokinių savivalda, koordinuojama A. Peržu, dalyvauja projekte „From Women‘s Day (8 March) to Europe Day (9 May)“, kurio tikslas – ne tik atkreipti dėmesį į tris datas (Tarptautinę moterų dieną, Sveikatos dieną ir Europos dieną), bet ir į moterų, kurios yra susijusios su šiomis šventėmis, vaidmenį.
Mokytojo motyvaciją skatina vaikai
Mokyklos ugdymo procese naudojamos įvairios priemonės. Moksleiviai nagrinėdami gyvūnų prisitaikymą prie aplinkos sąlygų naudoja „Lego“ kaladėles. Vaikų sukurtas gyvūnas gali būti įdomus, nerealus, tačiau jo sugebėjimas išgyventi vandenyje, dykumoje ar kitomis sąlygomis atitinka gamtos dėsnius.
Pamokose kūrybingai naudojamas ir kinetinis smėlis. Vaikams daug įdomiau kurti piešinius su šia medžiaga, nei spalvinti pieštukais sąsiuvinyje.
Anot A. Peržu, ne visi vaikai turi vienodą motyvaciją, yra tokių, kurie nenori mokytis nepriklausomai nuo mokytojo pastangų. Tie, kurių pasiekimai ir motyvacija mokytis silpnesni, reikalauja daugiau asmeninio kontakto, pokalbio su mokytoju. „Bet mano pamokos mokiniams labai patinka. Tai mokytoją labai džiugina ir motyvuoja dirbti toliau ir tobulėti“, – teigia A. Peržu.
Septintokė Dominyka Verobejūtė trečius metus lanko A. Peržu vedamas biologijos pamokas. Mokinė sako, kad visada būna labai įdomu, nes ne tik rašai, skaitai ar klausai, bet gali ir pažaisti, atsakyti į klausimus. „Sužinoti ką nors naujo nėra sunku, nes viską suprantu. Jei kyla klausimų, visada galima paklausti mokytojo. Įdomu ne tik man, bet ir bendraklasiams, visi klauso, per pamokas triukšmo nebūna“, – pasakoja Dominyka.
Biologijos pamokos patinka ir šeštokei Jelizavetai Gabujevai: „Visada į pamoką ateinu su šypsena ir nenoriu, kad ji pasibaigtų. Naujų žinių gauname kartu mokydamiesi ir žaisdami.“
Naujų ugdymo metodų taikymą, virtualių ugdymo formų diegimą ir naudojimą, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės - „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“ ir kt.
