„Matome, kad dabartinė situacija, karas Ukrainoje pakoregavo mūsų susitikimo iš anksto suplanuotas temas. Pabėgėlių skaičius auga, atvyksta vis daugiau vaikų, kurie mokysis mūsų mokyklose. Iki mokslo metų pabaigos liko nedaug, labai svarbu užtikrinti gerą atvykusių vaikų adaptaciją, sukurti palankias sąlygas. Čia svarbus ir jūsų, mokinių, vaidmuo“, – pradėjusi susitikimą sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Mokiniai patikino, kad apie tai kalbama, mokiniams teikiama informacija. Diskusijos metu informuota, kad dėl iš Ukrainos atvykusių vaikų mokymo reikia kreiptis į savivaldybę. Kiekvienoje savivaldybėje yra paskirtas koordinatorius. Savivaldybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto puslapyje nurodomi jų kontaktai.
Savivaldybėse taip pat bus steigiamos išlyginamosios klasės ar grupės, ministerija taip pat rengia Ukrainai skirtų atvirų pamokų ciklą, įrašai lietuvių, rusų, lenkų kalbomis bus skelbiami portale emokykla.lt. Lietuvos moksleivių sąjunga taip pat kviečiama įsitraukti į atvirų pamokų rengimą.
Susitikimo metu aptarti ir kiti aktualūs, mokiniams rūpimi klausimai: mokyklų tinklo stiprinimas, mokinių savivalda.
„Pastaruoju metu dažnai lankomės savivaldybėse, aptariame mokyklų tinklo stiprinimą. Tikrai įsitikinome, kad mažos gimnazijos nesudaro pasirinkimo galimybių, ypač trūksta chemijos, IT mokytojų. Nedidelė mokykla dažnai siūlo tai, kas jai patogu, o ne tą, ką norėtųsi rinktis mokiniai. Užslėpta problema ir ta, kad mažos gimnazijos
nenori išleisti mokinių į profesinio mokymo įstaigas, kur jie galėtų įgyti profesiją su viduriniu išsilavinimu. Mažesnėse mokyklose trūksta net priemonių, mokytojai jas dažnai patys perka“, – sakė ministrė.
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė pasakojo, kad 2020 metais LMS atliko mokinių apklausą, parodžiusią, kad mokiniai palaiko mokyklų tinklo stiprinimą. Per apklausą buvo akcentuota, kad tvarkant mokyklų tinklą svarbu užtikrinti ir visavertį mokyklų finansavimą.
Per susitikimą kalbėta apie mokinių savivaldos apibrėžimo praplėtimą Švietimo įstatyme. „Norėtume įteisinti, kad mokinių taryba būtų renkama remiantis demokratiniu principu. Dabar įstatyme konkretaus mokinių savivaldos apibrėžimo nėra, pati savivalda turi tik rekomendacinius nuostatus, dėl to kartais savivaldoje atsiranda tie mokiniai, kurie labiau palankūs mokyklos administracijai. Dar norime, kad mokinių savivaldos kuratoriaus pareigybė būtų įtraukta į pedagoginių pareigybių sąrašą. Dabar mokyklose situacija labai skirtinga, kai kur mokinių savivaldos kuratorius gauna etatinį apmokėjimą, kai kur dirba savanoriškais pagrindais, kai kur gauna priedą kaip už neformaliojo švietimo būrelį. Tad norėtųsi bendros sistemos“, – sakė LMS prezidentė K.Pralgauskytė.
Per susitikimą diskutuota ir apie kokybišką mokinių lytiškumo ugdymą, šio dalyko mokytojų kompetencijų stiprinimą, taip pat apie šiomis dienomis svarbų pilietiškumo ugdymą. Mokiniai pabrėžė, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu reikia papildomų pastangų, kad pilietinis ugdymas būtų paveikus.
LMS pabrėžė teikiantis prioritetą mokinių psichikos sveikatai, inicijavo programą „Laikas jausti“, mokyklose rengiami neformalūs susitikimai su mokyklos administracija, akcentuojamos tolerancijos, mokyklos mikroklimato temos.