– Jūsų, kaip verslo atstovo, požiūriu, ar ŠU yra pajėgus konkuruoti su piečiau esančiais Vilniaus ar Kauno universitetais?
– Sakyčiau, kad ŠU turi realias galimybes konkuruoti ir studijų, ir mokslo bei meno sferose su kitai Lietuvos ir ne tik Lietuvos universitetais.
Manyčiau, jog kiekvienas universitetas turi atrasti savo nišą, susikurti savo pranašumus ne tik konkurentų Lietuvoje, bet ir viso regiono atžvilgiu.
Kartu su ŠU Tarybos nariais nusprendėme, jog vienas iš ŠU veiklos prioritetų – glaudūs santykiai su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Universiteto veikloje turėtų būti atspindėta valstybės švietimo sistemos politika, o tikslai – atliepti švietimo politikos keliamus reikalavimus.
Taip pat esame įsitikinę, jog studijų programos turi būti paruoštos taip, kad jos tenkintų ir darbdavių, ir jaunimo, ateinančio studijuoti, poreikius.
studijų programos turi būti paruoštos taip, kad jos tenkintų ir darbdavių, ir jaunimo, ateinančio studijuoti, poreikius
Tačiau kaip padaryti, kad studijų programos būtų visoms suinteresuotoms šalims naudingos, studentams – dar ir įdomios, o valstybinės institucijos pritartų tokių programų akreditacijai?
Tai tikrai nelengvas, bet Šiaulių Universiteto vadovybei įkandamas uždavinys.
Šiuo atveju būtina nuolat bendrauti su suinteresuotomis pusėmis – studentais bei darbdaviais, įsiklausyti į tikruosius jų siekius bei jų neužmiršti, rengiant mokymo programas.
Manau, kad tik remiantis šiuo principu galima paruošti tokio lygio specialistus, kurių įsidarbinimo galimybė pagal specialybę iš karto po studijų būtų maksimali, o atlyginimas - didesnis negu kitų universitetų absolventų.
Jeigu baigę studijas absolventai jau per pirmuosius metus galėtų uždirbti tiek, kiek absolventai, baigę kai kuriuos JAV universitetus, t. y. arti 100 tūkst. JAV dolerių per metus, o kartais ir daugiau, tai, žinoma, kiekvienas norėtų tokiame universitete studijuoti.
– Neseniai buvo patvirtinta naujoji ŠU strategija. Kuo išskirtinis šis dokumentas?
– Vienas iš išskirtinių šios strategijos bruožų – tikslų išmatuojamumas. Siekėme, jog šis dokumentas būtų viešas, nedidelės apimties, aiškus ir turėtų pamatuojamus tikslus.
Jame yra apibrėžtos 4-rios tikslų grupės: 1-oji – strateginio valdymo tobulinimas ir uždaviniai, 2-oji – mokslo ir meno veiklos tarptautiškumo didinimas, 3-oji – studijų proceso tobulinimas ir 4-oji – poveikio šalies regiono raidai didinimas. Visi šie tikslai gali būti įvertinti.
Tiesa, dar ne viską galime pamatuoti (pavyzdžiui, kiek uždirba ŠU absolventai per pirmus metus po studijų, arba kiek studijas baigusių įsidarbina pagal specialybę tuoj po studijų), tačiau intensyviai ieškome būdų, kaip ir iš kur būtų galima gauti kuo tikslesnę, sistemiškai apdorotą informaciją.
Šuo metu yra ruošiamas veiksmų planas, leidžiantis per penkis metu pasiekti rodiklius, numatytus strategijoje.
– Teigiate, jog viena iš ŠU siekiamybių – pagerinti absolventų įsidarbinimo rodiklius pagal specialybę po pirmųjų studijų baigimo metų. Ar turite numatę planą šiam tikslui pasiekti? Ar yra vykdomi susitarimai su verslo atstovais?
– Taip, iš tiesų labai džiaugiuosi rektoriaus ir jo komandos užsidegimu bei pastangomis, ieškant šio klausimo sprendimo būdų. Jau šiuo laikotarpiu 2 – 3 kartus į savaitę vyksta susitikimai su verslo, kitų suinteresuotų darbdavių atstovais. Bendradarbiavimo sutarčių, mano žiniomis, jau yra pasirašyta turbūt net kelios dešimtys.
Intensyviai tariamės, kokius uždavinius galėtų įgyvendinti universitetas, pradedant ne tik nuo tinkamo studentų parengimo, bet kartu ir dėl mokslinių darbų atlikimo, taikomųjų darbų verslo produkcijai gamybos.
Norint, kad mūsų studentai tiktų rinkai, reikia žinot, kas toje rinkoje dedasi, turėti ne blogesnes laboratorijas ir įrangą už tą kurią turi verslas
Siekiame verslo ir mokslo suartėjimo. Norint, kad mūsų studentai tiktų rinkai, reikia žinot, kas toje rinkoje dedasi, turėti ne blogesnes laboratorijas ir įrangą už tą kurią turi verslas.
Susikūrus pinigų rezervą taupant ir optimizuojant lėšas, mūsų užduotis – laboratorijose įdiegti tokią įrangą, kuri užpildytų praktinių žinių ir patirties neturėjimo spragą – ar tai būtų mašinų gamybos, ar medžiagų apdirbimo, ar sveikatos ar meno laboratorijos. Tai labai aktuali, išskyrus kelias malonias išimtis, universiteto problema.
Taip pat turime stiprinti mokslinių tyrimų vykdymą. ŠU šioje veikloje sekasi neblogai, o strategijoje numatyti tikslai mokslinių publikacijų, tarptautinių patentų ir išradimų srityje nuteikia optimistiškai.
Mokslinio bendradarbiavimo su verslu ryšiai taip pat stiprėja, tačiau dar trūksta tarpusavio supratimo: verslas ne visada supranta mokslininkus (ir atvirkščiai). Tai apsunkina bendrų interesų paiešką.
Universitetui svarbu savo veikla prisidėti ir prie regiono vystymosi, skatinti jo pažangą. Dalyvavimas bendruose projektuose, investicijų pritraukimo skatinimas, kultūrinis bendradarbiavimas, svarbių regionui meno, vadybos specialistų parengimas – tai veiklos, kuriomis jau dabar gali didžiuotis universitetas ir kurių reikšmė ateityje augs.
Mano nuomone, ŠU yra teisingame kelyje ir pasirengęs iššūkiams, su kuriais susidurs, siekdamas penkerių metų strategijoje išsikeltų tikslų.
