„Gyvenimas padiktavo, kad privalau dar kartą kreiptis į prezidentę (teikimas pridedamas, kuris tikiuosi bus užregistruotas ir jam bus duota eiga). Deja, mano visos iniciatyvos stabdyti LSMU rektoriaus rinkimų neteisėtą procesą nedavė tikėtinų rezultatų“, – apgailestavo ji.
Priminsime, kad LSMU rektoriumi dar vienai penkerių metų kadencijai perrinktas profesorius Remigijus Žaliūnas. Viena iš kandidatų rektoriaus rinkimuose buvo ir I.Misevičienė.
Teikime prezidentei Daliai Grybauskaitei „Dėl Lietuvos teisės aktų nepaisymo Lietuvos universitetuose“, atsiųstame ir 15min, teigiama, kad „teisės aktų nepaisymas ir aukščiausių valdžios pareigūnų įžūlus nereagavimas netgi į paviešintus viešoje erdvėje faktus (merų ir ministrų telefoniniai pokalbiai ir pasitarimai bei susitarimai), akivaizdžiai demonstruojančius galimai neteisėtus veiksmus, neįgauna neteisėtų procesų pelnytos baigties. Teisinio nihilizmo banga kaip blogas pavyzdys ritasi per kitas struktūras, neaplenkdama ir universitetų“.
Šiuo teikimu jau trečią kartą tiesiogiai kreipiuosi į Jus, tikėdamasi situacijos pasikeitimo teisiniuose universitetų aukščiausių valdymo organų sudarymo /rinkimų procesuos“, – rašo teikime I.Misevičienė.
„Šiuo teikimu jau trečią kartą tiesiogiai kreipiuosi į Jus, tikėdamasi situacijos pasikeitimo teisiniuose universitetų aukščiausių valdymo organų (Tarybų ir rektorių) sudarymo /rinkimų procesuose“, – rašo teikime I.Misevičienė.
Dar kartą dėkodama už padrąsinantį atsakymą praėjusių metų liepą į jos pirmąjį kreipimąsi bei remdamasi pakartotiniame teikime išdėstytais faktais apie neteisėtai įvykdytus LSMU rektoriaus prof. R.Žaliūno rinkimus, I.Misevičienė kreipiasi raštu, kuris atsiųstas ir 15min, į prezidentę kaip buvusi nesėkminga kandidatė LSMU rektoriaus rinkimuose.
„Negavau nė vieno Tarybos balso, kitas kandidatas prof. J.Pundzius sustabdė kandidatavimą įžvelgdamas neteisėtus procesus, o prof. R.Žaliūnas buvo perrinktas ketvirtą kartą vienbalsiai“, – teigė ji. Dar kartą kreiptis į prezidentę moteris nusprendė sulaukusi el. laiško, kuriame buvo KTU akademinės viešas kreipimasis. KTU universitete užvirė kova – dalis bendruomenės ragina rektorių Petrą Baršauską trauktis.
„Jus informavau savo teikime (2015 09 28), kad dėl galimai neteisėtų LSMU rektoriaus rinkimų organizavimo 2015 08 24 įteikiau skundą LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui (LRAEPK). Nors pagal teisės aktus skundas turi būti išnagrinėtas ne ilgiau kaip per tris mėnesius, LRAEPK sprendimas man buvo įteiktas po keturių mėnesių (2016 01 04) ir po trijų mėnesių (2015 09 18) nuo įvykusių LSMU rektoriaus rinkimų“, – teikime rašo I.Misevičienė.
Pagal LRAEPK sprendime išdėstytus motyvus, pasak jos, tapo aišku, kad LSMU rektoriaus rinkimų procesuose buvo pažeisti teisės aktai.
„LRAEPK savo sprendime nurodė, kad du Tarybos nariai, tarp jų ir pats Senato pirmininkas, 2012 metais Senato nutarimu buvo patvirtinti Tarybos nariais neteisėtai. Tai reikštų, kad nuo Senato priimto sprendimo iki pat rektoriaus rinkimų ir rinkimų metu, rektorių rinko neteisėtos sudėties taryba“, – dėsto ji.
Pasak jos, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad LRAEPK ne tik nustatė teisės aktų pažeidimus LSMU, bet paskelbė ir kitą skandalingą faktą: „Įvertinus aukštųjų mokyklų pateiktus duomenis, nustatyta, kad 8 valstybinių universitetų (iš 13) ir 6 valstybinių kolegijų (iš 13) Tarybos buvo patvirtintos, nesivadovaujant MSĮ pakeitimo pataisų 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad „Senatas (akademinė taryba), nesilaikydamas(nesilaikydami) šiame įstatyme nustatytos aukštosios mokyklos tarybos tvarkos, gali patvirtinti valstybinės aukštosios mokyklos tarybos narias narius jau skirtus iš dėstytojų ir mokslo darbuotojų“.
O tai, pasak jos, reikštų, kad kaip ir LSMU atveju, daugiau nei pusėje Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų suformuotose tarybose buvo neteisėtai paskirtų tarybos narių.
Viešas KTU bendruomenės kreipimasis, pasak I.Misevičienės, patvirtino LRAEPK nurodytą faktą, kad iš aštuonių minimų universitetų, padariusių ir darančių teisinius pažeidimus aukščiausių valdymo organų formavimo procesuose, jau galima šiandien įvardinti du – LSMU ir KTU.
„Kas galėtų paneigti, kad viešas šių universitetų rektorių pareiškimas vykdyti Vyriausybės politiką – optimizuoti universitetų tinklą – t.y. apsijungti, tėra dar vienas žingsnis nuslėpti neteisėtai vykstančius procesus universitetuose ir įtvirtinti „putiniško“ valdymo metodus juose?“ – klausia ji.
Jai ir keista, ir apmaudu, kad nežiūrint į tai, kad ir elektroniniu paštu kreipdamasi ne kartą ir persiųsdama raštus LRAEPK apie vykstančius procesus LSMU (prof. J.Pundziaus viešas kreipimasis į LSMU akademinę bendruomenę, jos kreipimasis į LSMU Senato, Tarybos pirmininkus), persiųsta informacija LR Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui R.Paliukui, Švietimo ir mokslo ministrei A.Pitrėnienei (2015 09 30 įteiktas Teikimas Seimo kanceliarijai) nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų, nes kaip esą matosi iš KTU vykstančių procesų, rektorių „buldozeris“ važiuoja nesustodamas.
„Beje, reikia priminti, kad po LRAEPK sprendimo, viešinančio netvarką universitetuose, kreipiausi ir į Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pirmininką prof. A.Daniūną ir visus rektorius, prašydama apsvarstyti LURK posėdyje nurodytus faktus, tačiau gavau biurokratinį atsakymą, kuriame pirmininkas nurodė, jog universitetams buvo pasiūlyta LRAEPK rašte išdėstytus faktus analizuoti universitetuose INDIVIDUALIAI“, – atkreipia dėmesį ji.
I.Misevičienė kreipdamasi į prezidentę prašo išsiaiškinti, kurie yra tie minimi 8 universitetai, kodėl netaisomi LRAEPK sprendime nurodyti teisės aktų pažeidimai, kodėl universitetuose tebeveikia išrinktos ir nepakeistos Tarybos ar jų veiklos galimai neteisėtai pratęsiamos (kaip KTU), kodėl universitetuose, turinčiuose demonstruoti aukščiausius deklaruojamus akademinės etikos standartus, jų nesilaikoma. „Esu įsitikinusi, kad Jūsų priimti išmintingi sprendimai, turės neabejotinai teigiamą poveikį ne tik minimų universitetų, bet ir visos Lietuvos akademinės bendruomenės ateičiai“, – pabaigia I.Misevičienė.
