Šiaulių rajono Dubysos Aukštupio mokykloje, kuri įsteigta pernai sujungus tris rajono įstaigas, mokosi apie 400 moksleivių ir ikimokyklinukų. Direktorius Vaidas Bacys BNS sakė, kad iki šiol į mokyklą atvykdavo apie 12 pradinukų, prie jų nuo šios savaitės prisidėjo maždaug tiek pat vyresniųjų klasių moksleivių.
„Mažieji mokėsi jau anksčiau, didieji – šią savaitę. Per visą mokyklą turime maždaug vienodai: apie 12–14 pradinukų ir apie dvylika 5–10 klasių mokinių. Aš abejoju, ar bus daugiau“, – sakė direktorius.
Anot jo, moksleiviai mokosi bibliotekoje, juos prižiūri socialiniai darbuotojai ir mokytojų padėjėjai, kurie neturi tiesioginių pamokų. Vaikai grupuojami pagal klases.
Jei padedantis mokytojas mato, kad kažkuris vaikas stringa, duoda informaciją tam, kuris dirba su vaikais.
„Visi dirba su ausinėmis, jei kyla kokių nors problemų – jie pakelia ranką. Jei padedantis mokytojas mato, kad kažkuris vaikas stringa, duoda informaciją tam, kuris dirba su vaikais. Taip, dalies vaikų tėvai yra darbuose, vaikams reikia disciplinos pagalbos – mes tą organizuojame“, – sakė direktorius.
Anot jo, įstaigose veikia darželiai, todėl maitinimas vaikams tiekiamas valgyklose.
Druskininkų Ryto gimnazijos direktorė Egidija Vilkienė teigė, kad nuo pirmadienio į mokyklą atvyko penki vaikai, kurie „nesusidoroja su savarankišku mokymusi“. Visi jie – devintokai. Iš viso mokykloje yra per 500 moksleivių.
„Penkiolikmečiai ir vyresni, galvoju, yra pakankamai savarankiški mokytis patys, bet jiems trūksta įgūdžių. Net kai mokėmės mišriu būdu, jie turėjo sunkumų, nes neturi įgūdžių ruošti pamokų, neturi daug motyvacijos, o kai mokymasis vyksta nuotoliniu būdu, ji dar labiau dingsta“, – sakė direktorė.
Pasak E.Vilkienės, vaikams padeda socialinė pedagogė, bibliotekininkė, taip pat viena direktorės pavaduotojų. Maistą vaikams mokykla leidžia atsinešti patiems, jį pasišildyti galima technologijų kabinete.
Penkiolikmečiai ir vyresni, galvoju, yra pakankamai savarankiški mokytis patys, bet jiems trūksta įgūdžių.
„Dar tik pirma diena. Bet yra klausimas, kiek jiems užteks valios atvykti į mokyklą. Priverstinai atvesti to žmogaus negali, tai turėtų būti gana kraštutinė priemonė, nes kai kurie vaikai tai traktuoja kaip išskirtinį dėmesį, kone kaip bausmę – kodėl kiti mokosi iš namų, o aš turėčiau keliauti į mokyklą ir dar būti prižiūrimas suaugusio žmogaus?“ – pasakojo mokyklos vadovė.
Kaune – apie 160, Vilniuje – 1,2 tūkst. moksleivių
Kaip BNS nurodė Kauno miesto savivaldybės atstovai, atsižvelgus į naujausius Vyriausybės pakeitimus, nuo penktadienio mokyklose nuotoliniu būdu jau mokėsi apie 40 moksleivių.
Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė BNS informavo, kad neseniai atlikus apklausą, nustatyta, jog apie 160 mokinių būtų reikalingos priežiūros, maitinimo ir nuotolinio ugdymo mokykloje paslaugos.
Duris mokiniams, kuriems reikalinga priežiūra, pasiruošusios atverti visos miesto mokyklos.
Pasak savivaldybės atstovų, mokykloms pavesta pačioms koordinuoti jas lankančių mokinių priežiūrą, kartu su vaiko gerovės komisijomis priimti sprendimus dėl vaikų grąžinimo į mokyklas – moksleiviai gali būti priimti tiek prašant tėvams, tiek įvertinus vaikų dalyvavimą nuotolinėse pamokose.
„Duris mokiniams, kuriems reikalinga priežiūra, pasiruošusios atverti visos miesto mokyklos“, – teigė O.Gucevičienė.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patarėja švietimui Alina Kovalevskaja sakė, kad į mokyklas nuo pirmadienio iš viso gali grįžti apie 1100 vaikų.
Anot jos, iki Vyriausybės sprendimo mokyklose per karantiną mokėsi apie 250 pradinukų, kurių tėvai negalėjo prižiūrėti jų namuose dėl savo darbo, tad kai kurioms įstaigoms didelių permainų nebus.
Bus tokių mokyklų, kur pagalbos ir nereikės, pavyzdžiui, kai kurios gimnazijos.
„Vaiko gerovės komisijų duomenimis, tokių vaikų yra 1100. Iš viso Vilniuje mokosi 70 tūkst. moksleivių, tad tai – nedidelė dalis. Stengsimės žiūrėti, kam tos pagalbos reikia. Bus tokių mokyklų, kur pagalbos ir nereikės, pavyzdžiui, kai kurios gimnazijos“, – sakė A.Kovalevskaja.
Ji taip pat pabrėžė, kad sprendimo teisė palikta vaiko gerovės komisijoms, o į mokyklas grįžti turėtų ne tik nelankantieji nuotolinių pamokų ir neturintieji motyvacijos, bet ir, pavyzdžiui, vaikai iš kai kurių daugiavaikių ar kitų šeimų, kurios negali vaikui užtikrinti techninių galimybių mokytis.
Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė BNS sakė, kad moksleivių, kuriems pagal Vyriausybės nutarimą reikės pagalbos mokyklose, bus „apie keliasdešimt“.
„Man atrodo, kad gebėsime su šia problema susidoroti, nes tokių vaikų nėra daug. Rinkome informaciją, kiek retai prisijungia, kiek neprisijungia, kokios yra problemos – mokyklose yra vienetai tokių mokinių (...). Nurodymas galbūt ir yra teisingas, galbūt ir reikia vaikus labiau prispausti. Bet būdavo ir tokių atvejų, kada jie ir taip epizodiškai lankydavo mokyklą iki karantino, tai nėra universalaus mechanizmo, kaip juos atvesti į mokyklą karantino laikotarpiu, jei tėvai nesirūpina, ar panašiai“, – tvirtino ji.
Savivaldybių asociacija: sprendimams ruoštasi
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė tvirtina, kad savivaldybės yra pasiruošusios priimti moksleivius.
Ugdymo įstaigų duomenimis, iš viso per 25 tūkst. vaikų dėl įvairių priežasčių negali visavertiškai mokytis namuose.
Vis dėlto ji sakė, kad mechanizmas, kaip įvertinti, ar vaikui būtinas kontaktinis mokymasis, yra pernelyg biurokratizuotas, tad savivaldybės priverstos ieškoti greitesnių išeičių.
Ir tik tada vaiko gerovės komisija priima sprendimą, kad jam būtinai reikalinga pagalba.
„Numatyta, kad jei moksleivis antrą kartą ar antrą dieną iš eilės neprisijungia prie pamokos, kontaktuojama su auklėtoju, auklėtojas ieško to vaiko, aiškinasi situaciją.
Jei vaikas turėjo mokytoją pagalbininką – kontaktuojama su juo, su socialiniais darbuotojais, aiškinamasi, dėl kokių priežasčių vaikas nesijungia. Ir tik tada vaiko gerovės komisija priima sprendimą, kad jam būtinai reikalinga pagalba. Tada kreipiasi į savivaldybę, o savivaldybių vaiko gerovės komisija atitinkamai priima sprendimą“, – aiškino R.Žakaitienė.
„Visi įsivaizdavo, kad pirma diena po priimto nutarimo viskas įsivažiuos. Tikrai taip nėra“, – pridūrė asociacijos atstovė.
Vyriausybė nuo praėjusio ketvirtadienio sušvelnino karantino suvaržymus ir leido į mokyklas grįžti visų klasių moksleiviams, kurie patiria sunkumų mokydamiesi iš namų.
Visi įsivaizdavo, kad pirma diena po priimto nutarimo viskas įsivažiuos. Tikrai taip nėra.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sakė, kad sprendimą įgyvendinti mokyklos galės ne iškart, o palaipsniui. Gerėjant epidemiologinei situacijai, anot jos, būtų svarstoma palaipsniui į mokyklas leisti visus pradinukus ir abiturientus.
