Apie tai, kad valstybės vardu paskolintos lėšos keliaus ugdymo ir sporto įstaigų infrastruktūros tvarkymui, M.Adomėnas užsiminė antradienį feisbuke.
„Valdantieji nutarė papildomai skirti 93 milijonus eurų švietimui – iš tų pasiskolintų krizei suvaldyti lėšų. Pažiūrėkite, kam leidžiami pinigai – beveik 100 milijonų eurų, – kuriuos mūsų visų sąskaita skolinasi valstiečiai ir jų sėbrai“, – rašė jis ir pasidalijo Vyriausybės nutarimo nuoroda.
„Paskaitykite tą sąrašą. Statybos, rekonstrukcijos, renovacijos. Tai čia, vadinasi, lėšos švietimui. Kuris šiaip jau turėtų būti turinio krėtimas į moksleivių galvas. Dabar išeina betono krėtimas į vienmandatininkų skreitus (ir pinigų – į statybininkų kišenes)“, – tęsė M.Adomėnas, valdžios sprendimus siedamas su artėjančiais Seimo rinkimais.
Kai betonas galvoje, tai net ir švietimas tampa didele betono maišykle.
„Kai betonas galvoje, tai net ir švietimas tampa didele betono maišykle. Tai čia geriausiu atveju – jei neįžvelgsime kažkokių tamsesnių priešrinkiminių sumetimų (reikės kruopščiai stebėti, kas „valstiečiams“ aukoja rinkimams)“, – pridūrė jis.
M.Adomėnas atkreipė dėmesį, kad dalį paskolintų lėšų Kultūros ministerija taip pat atseikės renovacijos, statybų ir panašiems projektams: „Ta pati istorija prieš tai kartojosi ir su kultūra: 43 milijonai „kultūrai“ bus didžiąja dalimi sukišti į betoną. Betongalvių Vyriausybė.“
Iš sąrašo, kuriame – švietimo ir sporto įstaigų pastatų, patalpų ar kitų priemonių „modernizavimas“, „rekonstravimas“, „atnaujinimas“, „įrengimas“ ir panašiai, kiek išsiskiria tikslas kompiuterizuoti mokytojų darbo vietas, tam numatyta 1,5 mln. eurų.
15min pasidomėjo, kodėl ministerija skolintas lėšas nutarė skirti tokiems tikslams. ŠMSM Komunikacijos skyrius nurodė, kad tai susiję su darbo vietų regionuose išsaugojimu ir siekiu tęsti anksčiau pradėtus infrastruktūros naujinimo darbus.
„Šios lėšos pirmiausiai skiriamos ekonomikos skatinimui, darbo vietų išsaugojimui regionuose, todėl tiek daug dėmesio infrastruktūros projektams, kurie turės būti įgyvendinti per šiuos metus.
Pastaraisiais metais finansavimas švietimo ir mokslo infrastruktūros atnaujinimui buvo sumažintas 75 proc., nors poreikis yra, daug savivaldybių buvo pradėjusius ilgalaikius švietimo įstaigų atnaujinimo darbus, bet dėl lėšų stokos jie sustojo“, – atsakyme išdėstė ŠMSM.
Jame pažymima, kad ugdymo turinio ugdymo modernizavimas, skaitmeninimas taip pat nėra pamirštas: „Šiuo metu vyksta ilgalaikis projektas, finansuojamas ES lėšomis.“
Bus skirti pinigai ir „minkštiesiems“ projektams.
„Taip pat tarp ministerijų derinami sprendimai, susiję su COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimu, dėl papildomų lėšų skyrimo specialistų rengimui, moksliniams tyrimams, inovacijoms, žmogiškajam kapitalui. Tad bus skirti pinigai ir „minkštiesiems“ projektams“, – nurodė ministerija.
Kovą patvirtinusi Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą Vyriausybė iš viso numatė pasiskolinti 5 mlrd. eurų. Lėšų skolinamasi siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą.
