Mažinant administracinę naštą verslui, licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą gavimo laikas nuo 90 dienų sutrumpėtų iki 30–40 dienų. Rengiami teisės aktų projektų keitimai, užtikrinsiantys lankstesnį programų parengimą ir gerokai trumpesnį ekspertinio vertinimo ir leidimo jas vykdyti terminą. Taip pat rengiama paprastesnė ir lankstesnė kompetencijų pripažinimo tvarka. Šios naujovės numatomos atsižvelgiant į darbdavių pageidavimus.
Glaudesnes profesinio mokymo įstaigų ir darbdavių bendradarbiavimo galimybes Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje apskritojo stalo diskusijoje šiandien aptarė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, profesinio mokymo įstaigų, darbdavių atstovai.
Profesinio mokymo įvaizdis per pastaruosius keletą metų smarkiai keičiasi, gerėja mokymo kokybė, auga populiarumas.
„Profesinio mokymo įvaizdis per pastaruosius keletą metų smarkiai keičiasi, gerėja mokymo kokybė, auga populiarumas. Naudojantis ES parama kuriami sektoriniai praktinio mokymo centrai, atnaujinami ne tik pastatai, bet ir mokymo programos, moderniausiose įmonėse kvalifikaciją tobulina profesijos mokytojai, – sakė ministras D.Pavalkis. – Mūsų prioritetas – praktinio mokymo stiprinimas, dar labiau įtraukiant darbdavius ir į specialistų užsakymo formavimą, ir į patį rengimo ir mokinių kvalifikacijos vertinimo procesą. Tada į darbo rinką pateks darbuotojai, kurių reikia konkrečiam regionui, konkrečiai pramonės šakai ar įmonei“.
Darbdavių atstovai dalyvauja visuose profesinio mokymo įgyvendinimo etapuose: sudarant naujų kvalifikacijų, profesinių standartų, profesinio mokymo programų turinį, vertinant profesinio mokymo programas pagal jų atitiktį ūkio poreikiams, organizuojant praktinį profesinį mokymą, kompetencijų vertinimą, valdant profesinio mokymo įstaigas, tobulinant profesijos mokytojų technologines kompetencijas ir kt.
Beveik visos profesinio mokymo įstaigos yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartis su užsienio profesinio mokymo įstaigomis, daug jų aktyviai naudojasi tarptautinio mobilumo programų galimybėmis. 2014–2020 m. „Erasmus +“ programa suteiks dar daugiau galimybių mokiniams ir mokytojams pasitobulinti užsienyje.
Lietuva dalyvauja CEDEFOP projekte, skirtame parengti 2015 m. išsamią situacijos apžvalgą ir veiksmų planą pameistrystės plėtrai.
Šiuo metu atidarinėjami moderniai įrengti sektoriniai praktinio mokymo centrai. Jų atidaryta 12, iš viso dvidešimt keturiose profesinio mokymo įstaigose bus įsteigti 42 tokie centrai, aprėpsiantys 17 ūkio šakų.
Pasinaudojus ES parama, atnaujinti 2 mokymo įstaigų pastatai, 14 praktinio mokymo bazių, 6 bendrabučiai. Daugiau nei 600 profesijos mokytojų stažavosi šiuolaikiškose įmonėse.
Per artimiausius metus numatomos 5 prioritetinės profesinio mokymo plėtros kryptys: infrastruktūra, įstaigų valdymas ir sutartys su asocijuotomis verslo organizacijomis, Lietuvos kvalifikacijų sandaros kūrimas, kompetencijų vertinimas, kvalifikacijos tobulinimas.
Ketinama finansuoti mokinio praktinį mokymą modulio darbo vietoje, plėsti galimybes atlikti praktiką aukšto technologinio lygio sektoriniuose praktinio mokymo centruose, investuoti į bendrabučius, išmokyti įmonių darbuotojus, kurie vykdys mokinių praktinį mokymą arba mokys pameistrystės mokymo forma. Rengiama mokinių mobilumo Lietuvoje programa, sudaranti galimybę mokiniams pasimokyti kitoje mokymo įstaigoje.
Mūsų prioritetas – praktinio mokymo stiprinimas, dar labiau įtraukiant darbdavius ir į specialistų užsakymo formavimą, ir į patį rengimo ir mokinių kvalifikacijos vertinimo procesą.
Priėmimas į profesinio mokymo įstaigas jau prasidėjo ir tęsis iki spalio mėn.
Kasmet stojančiųjų į profesinio mokymo įstaigas daugėja. 2012–2013 m. priimta 19 681 mokinių. Iš jų 8 929 buvo baigę vidurinio ugdymo programą, 464 turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 348 buvo baigę studijas kolegijose.
Pernai priimti 21 356 asmenys, arba 2 tūkst. daugiau negu planuota. Iš jų 783 buvo įgiję universitetinį išsilavinimą ir 636 – baigę kolegijas. Po vidurinės, turėdami brandos atestatą, į profesines įstojo 10 184 abiturientai.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 74 profesinio mokymo įstaigos, jose mokosi daugiau nei 45 tūkst. mokinių.
Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientai profesinę kvalifikaciją gali įgyti per vienerius ar pusantrų metų, o baigusieji 10 klasių ir siekiantys įgyti kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu profesinėse mokyklose mokosi trejus metus. Profesinis mokymas yra nemokamas, pažangiems mokiniams mokamos stipendijos.
