Mokytojams reikalinga parama
Specialioji pedagogė Ana Pavilovič-Jančis dalijasi patirtimi: „Kai dirbau biologijos mokytoja, turėjau mokinį su dėmesio ir aktyvumo sutrikimu. Jis nuolat blaškėsi, garsiai komentavo. Iš pradžių buvo sunku, nes klasėje buvo virš 25 mokinių. Tačiau kai įsitraukė socialinė pedagogė, radome sprendimą – aiškesnę pamokos struktūrą, individualizuotas užduotis, aiškias taisykles. Išmokau naujų klasės valdymo strategijų“.
Ji pabrėžia, kad likęs vienas mokytojas dažnai jaučia stresą ir bejėgiškumą. Bet kai šalia yra antras mokytojas, mokinio padėjėjas arba švietimo pagalbos specialistas, problema tampa bendru iššūkiu, kuris sprendžiamas kartu. Ir tada įtraukties procesai veikia ne kaip našta, o kaip naujas mokymosi būdas visiems.
Vilniaus Maironio progimnazijos direktorė, mokytoja dr. Lina Tamulytė mano, jog natūraliai pokyčiai kelia klausimų ir net baimių:
„Mūsų mokyklos patirtis rodo, kad įtraukioji mokykla yra stipresnė ir turtingesnė visiems vaikams. Jei klasėje mokosi skirtingų poreikių turintys mokiniai, jie išmoksta ne tik matematikos ar lietuvių kalbos, bet ir svarbiausių gyvenimo pamokų – empatijos, kantrybės, bendradarbiavimo. Taigi, vietoje baimės, kad kažkas kažkam trukdys, galime klausti: kaip galime padėti vieni kitiems augti? Mokykla yra mažas visuomenės atspindys, o įtraukusis ugdymas padeda vaikams pasiruošti pasauliui, kuriame visi esame skirtingi, bet turime savo vietą“.
Dėmesio pakaks visiems
Vienas iš visuomenę labiausiai neraminančių klausimų dėl įtraukaus ugdymo – dėmesio stoka kitiems mokiniams. Šiuo klausimu ekspertės akcentuoja – jeigu mokytojai išnaudos visas galimybes, mokiniai įgaus daug daugiau patirties ir ne tik akademinių žinių.
Pasak A.Pavilovič-Jančis, jei nėra švietimo pagalbos specialistų ar mokinio padėjėjo, mokytojui tikrai gali būti sudėtinga vienu metu užtikrinti visų mokinių poreikių patenkinimą:
„Viena mokytoja dalinosi patirtimi apie mokinį, turintį autizmo spektro sutrikimą. Jam buvo sudėtinga pereiti iš vienos veiklos į kitą, todėl kiekvieną kartą keičiant veiklą klasėje kildavo įtampa, o vaikui reikėjo papildomo laiko nusiraminti. Situacija visiškai pasikeitė, kai klasėje atsirado mokinio padėjėja. Ji iš anksto parengdavo vaiką pokyčiams. Rodė jam vizualinius signalus. Padėjo jam pamažu pereiti į naują veiklą. Mokytoja galėjo tęsti pamoką, užtikrindama, kad kiti mokiniai taip pat gautų pakankamai dėmesio“.
Ji pridūrė, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai gali tapti įkvėpimo šaltiniu savo bendraamžiams: „Vienas mano mokinys, turėjo skaitymo sutrikimą – jam buvo sunku skaityti ir rašyti, bet jis buvo fantastiškas pasakotojas. Vienos pamokos metu jo draugai pradėjo jam skaityti tekstus, o jis pasakodavo, ką iš jų suprato. Galiausiai visa klasė suvokė, kad mokymasis nėra vien knygų skaitymas – galima mokytis ir kitaip“.
Svarbu nuo mažens ugdyti empatiją
Kartais mokykloje sukuriamos „šiltnamio sąlygos“, tad ją baigus vaikams gali būti sunku integruotis į gyvenimą ir kitokią aplinką, nei buvo įpratę. Būtent dėl to, pasak pedagogių, įtraukusis mokymas yra išskirtinai svarbus nuo ankstyvo amžiaus.
Kai visi mokiniai mokosi kartu, jie geriau supranta, kad pasaulis yra įvairus. Vaikai nuo mažens pradeda matyti, kad kiekvienas žmogus turi savų iššūkių ir stiprybių. Tai suformuoja empatiškesnę, atviresnę visuomenę.
A.Pavilovič-Jančis dalijasi pavyzdžiu apie mokinį su Dauno sindromu: „Iš pradžių klasės draugai nesuprato, kaip jam padėti. Tačiau laikui bėgant jie pradėjo jį kviesti į pertraukas, padėjo grupinėse užduotyse. Jei jis būtų mokęsis atskiroje klasėje, jo bendraamžiai nebūtų turėję galimybės išmokti empatijos ir bendradarbiavimo.“
Pasak L.Tamulytės, mokykla yra ne tik akademinių žinių vieta. Lietuva tampa vis įvairesnė – daugėja kitų tautybių, socialinių grupių, kalbų ir kultūrų. Jei mokiniai mokosi priimti skirtumus, jie užauga empatiškesni ir geriau pasirengę gyvenimui daugiakultūrėje, daugiakalbėje aplinkoje. Jei mokykloje mokiniai mokosi priimti skirtumus, jie užauga labiau pasirengę gyvenimui, kuriame visi esame skirtingi.
Pagrindiniai sunkumai – neigiamos nuostatos
Tamulytė sutinka, kad trūksta specialiųjų pedagogų, padėjėjų, psichologų, o kai kurie tėvai vis dar baiminasi, jog įtraukusis ugdymas pakenks mokymo kokybei.
„Tačiau praktika rodo, kad tinkamai organizuotas ugdymas duoda naudos visiems. Vaikai mokosi suprasti ir priimti skirtumus, tampa geriau pasiruošę gyvenimui įvairialypėje visuomenėje. Svarbiausia, kad šiuos iššūkius spręstume visi kartu – valstybė, mokyklos, tėvai, mokytojai ir visa bendruomenė. Kai turime aiškią viziją, siekį ir reikiamus išteklius, įtraukusis ugdymas tampa ne problema, o galimybe kurti geresnę, jautresnę ir stipresnę visuomenę“, – sakė mokyklos direktorė.
