Žiniasklaidai išplatintame pranešime rašoma, kad norime visokeriopai – investicijomis, didesniais atlyginimais, geresnėmis darbo sąlygomis – sustiprinti mokslo institucijas, sudaryti joms kuo geresnes sąlygas tikslingai veikti ir duoti naudą valstybei.
Pertvarkos – nes prastai tenkinami šalies poreikiai
Ministerija teigia, kad valstybės mokslo institutų tikslas – spręsti valstybei ir visuomenei reikalingus uždavinius. Neabejotina, kad juos formuluojant turi dalyvauti ir mokslininkai, tačiau sprendimas dėl jų priimamas valstybiniu lygmeniu. Mokslininko laisvė – pasirinkti būdus, kuriais tie uždaviniai galėtų geriausiai būti sprendžiami.
„Kodėl apskritai reikalinga mokslo institutų pertvarka? Lietuvos valstybiniai mokslo institutai iki šiol veikia nepakankamai koordinuotai, jų potencialas išnaudojamas ne visa apimtimi. Dėl nepakankamo finansavimo, ribotų investicijų į žmonių išteklius ir strateginio valdymo spragų dabartinė institutų sistema yra nesubalansuota ir netvari, Lietuvos visuomenės, ūkio ir inovatyvaus verslo poreikius tenkina tik dalinai“, – rašoma ŠMM komentare.
Todėl darbo grupė pasiūlė konsoliduoti jų mokslinį potencialą, stiprinti tyrimų institutų valdymą ir vadybą, kad institutuose vykdomi mokslo tyrimai būtų kryptingi, didinti investicijas į tyrėjų atlyginimus ir darbo sąlygas, kad mokslininko karjera būtų patraukli. Siūloma sutelkti mokslo institucijas, kad mažiau lėšų būtų išleidžiama ūkiui ir administravimui, o daugiau liktų įdarbinti stiprius jaunus mokslininkus.
Ministerija aiškina, kad tiek tarptautiniai pavyzdžiai, tiek anksčiau atlikti Lietuvos institutų jungimai, tiek ekspertų vertinimai rodo, kad konsoliduojant pajėgas kuriama didesnė tyrimų sinergija, išplečiamos jų galimybės atlikti valstybei reikalingus uždavinius. Darbo grupės ataskaitos teiginiai grindžiami įrodymais ir duomenimis bei remiamasi tarptautinių ekspertizių išvadomis.
„Technologiškai išsivysčiusiose šalyse dažniausiai sutinkamas institutų tipas yra mokslinių tyrimų ir technologijų organizacija (angl. Research and Technology Organization, RTO). Šie institutai dažnai veikia kaip nacionaliniai tinklai, tenkinantys plačią pramonės ir viešojo sektoriaus technologinių-inovacinių poreikių skalę. Tokios organizacijos paprastai yra didelės, įdarbinančios tūkstančius tyrėjų, ir daugiadisciplininės – orientuotos į platų šalies ūkio, valstybės, visuomenės taikomųjų tyrimų ir inovacijų poreikių spektrą“, – sakoma ŠMM pranešime.
LSTC – potencialas ribotas, o tikslai platūs
Kalbant konkrečiai apie Lietuvos socialinių tyrimų centrą (LSTC), darbo grupės išvadose konstatuota, kad LSTC veikla fragmentuota, deklaruojami tikslai labai platūs, nors mokslinis potencialas ribotas, nedaug tyrėjų, dirbančių visą laiką ir tik LSTC. Siūloma jį reorganizuoti įjungiant į universitetus, koncentruojantis į perspektyvias tematikas.
Alternatyva – apsvarstyti LSTC pertvarką į kito statuso viešosios politikos centrą, panaudojant ir sustiprinant sukauptą potencialą rengti ekspertinėms įžvalgoms, vertinimams ir analizėms, reikalingoms Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms rengti strateginiams sprendimams.
