Jungtinės Karalystės aukštosios mokyklos domisi galimybėmis veikti Lietuvoje, penktadienį pranešė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Jis žurnalistams sakė sulaukęs kelių Jungtinės Karalystės aukštųjų mokyklų susidomėjimo.
„Manau, kad susidomėjimas ir kitomis šalimis iš britų mokyklų pusės yra, bet džiaugiuosi, kad mes galime šiandien pasiūlyti palankią įstatyminę ir administracinę terpę, leisiančią atvesti čia kokybiškas studijas ne dėl to, kad atimtų duoną iš mūsų universitetų, o dėl to, kad kuo greičiau kokybine prasme stiebtumėmės į viršų“, – žurnalistams penktadienį sakė ministras.
Anot ministerijos vadovų, britus į Lietuvą gena jų šalyje sumažėjusi valstybės parama studijoms ir gerokai keliamos jų kainos.
„Beveik visi Didžiosios Britanijos universitetai yra paskelbę, kad studijų įmokos dydis nuo 2012 metų rugsėjo pirmosios sieks 9 tūkst. svarų (36 tūkst. litų)“, – teigė G.Steponavičius.
„Valstybė Britanijoje subsidijavo didžiąją dalį studijų – kai mūsų studentai sakydavo, kad studijų kaina ten daug mažesnė, tai būtent dėl to, kad valstybės labai didelės subsidijos buvo. Dabar valstybė nebegali tiek mokėti ir sako: patys tegu moka“, – antrino viceministrė Nerija Putinaitė.
Ministras kol kas negalėjo pasakyti, kokia forma Lietuvoje veiktų britų universitetai ar koledžai.
„Kol kas tai yra domėjimasis, ir jis yra ganėtinai intensyvus, ne pavienis, bet mes savo ruožtu pasistengsime maksimaliai dalykiškai pasiūlyti įvairias bendradarbiavimo formas – ar su Lietuvoje veikiančiais universitetais, ar steigiant filialus, ar netgi atskirus universitetus“, – teigė G.Steponavičius.
„Lietuvoje Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, kuris šiuo metu galioja tik Balstogės filialui – turime tik vieną Balstogės universiteto filialą. Sprendimas yra tas, kad Lietuvos piliečiai arba Lietuvoje nuolat gyvenantys piliečiai, jeigu jie įstoja studijuoti į valstybinę aukštąją, privačią mokyklą ar į filialą, jie tai pasirenka, gauna ir socialines garantijas, taip pat gauna galimybę ir teisę imti paskolas tokiomis pat lengvatinėmis sąlygomis. Jeigu ateitų filialai – ar Britanijos, ar kitų šalių – tuomet Lietuvos piliečiai, kurie ten įstotų, taip pat gautų ir socialines garantijas, ir galėtų skolintis studijoms. Žinoma, jeigu studijuotų Lietuvoje“, – kalbėjo N.Putinaitė.
Anot jos, Vyriausybė taip pat svarsto leisti tokiame užsienio aukštosios filiale turėti studijų krepšelį – studijuoti valstybės lėšomis. Tai būtų taikoma Lietuvos piliečiams.
„Matome, kaip ISM turi tam tikras kainas. Jeigu ateina studentas su valstybės finansavimu, jis padengia tik dalį kainos. Kitą dalį turi pats studentas sumokėti. Matome tas tendencijas, kad kai kuriems studentams padengiamas tas skirtumas. Čia priklauso nuo aukštosios mokyklos politikos. Mes labai sunkiai galime prognozuoti“, – teigė viceministrė.
Pasak jos, Jungtinės Karalystės universitetai žvalgosi ne tik į Lietuvą, bet ir aplinkines šalis, kur esą studijos būtų patrauklesnės ir pigesnės.
„Atsikėlimą į Lietuvą galime vertinti kaip mėginimą gręžtis ne tik į Lietuvą, nes Lietuvoje studentų nėra labai daug. Tai, kur gręžiasi – yra ir Ukraina, ir Baltarusija, ir Latvija, turbūt ir Lenkijos dalis. Jie labai atvirai deklaruoja, kad tai nėra tik Lietuva. Yra daug paprasčiau atvežti dėstytojus, taikyti lanksčius modulius negu kad tie studentai važiuotų į Britaniją. Tai daug patraukliau ir daug pigiau“, – sakė N.Putinaitė.
Jos žodžiais, Lietuvoje atsiradusios britų aukštosios mokyklos teigiamai paveiktų Lietuvos aukštojo mokslo sistemą – padarytų ją atviresnę, skatintų pasitempti kitus universitetus.
