„Mes daug išleidžiame į sienas, daug išleidžiame įvairiems infrastruktūriniams dalykams. Ir tie pinigai nepasiekia mokytojo, tie pinigai nepasiekia vaiko. Todėl mes peržiūrime visą struktūrinių fondų paramą. Etatinis mokytojų apmokėjimas kainuos ir daug kainuos. Reikia tuos pinigus rasti, ir tai nėra paprasta“, – ketvirtadienį Kaune susitikusi su mokytojų profsąjungomis kalbėjo ministrė.
Profsąjungų atstovai ministrės pristatytus pokyčius vertino skeptiškai ir priekaištavo, kad nekalbama apie atlyginimų mokytojams didinimą.
Jungtiniame švietimo profesinių sąjungų posėdyje dalyvavusi J.Petrauskienė pristatė mokytojams argumentus, kodėl norima pakeisti jų apmokėjimo tvarką, taip pat pristatė idėją ilginti mokslo metus. Ją pedagogai taip pat vertino skeptiškai.
Etatinis apmokėjimas padidins saugumą
Kalbėdama apie etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, ministrė pripažino, kad šis pokytis savaime mokytojų atlyginimų nepadidins, nes tiesiog pasikeis mokytojų apmokėjimo skaičiavimo būdas. Tačiau ji pabrėžė, kad tai užtikrins mokytojų saugumą ir jų atlyginimo stabilumą.
„Šiai dienai mokytojų atlyginimas didžiąja dalimi priklauso nuo turimo krūvio ir tai nėra saugu. Kiekvienas mokytojas kovoja už valandas. (...) Tai nekelia geros atmosferos mokykloje ir nekelia saugumo jausmo, nes vienais metais aš gausiu krūvį, o kitais metais gal negausiu“, – kalbėjo ministrė.
Ji pabrėžė, kad tai tampa itin aktualu mažėjant moksleivių skaičiui.
Taip pat, pasak ministrės, etatinis mokytojų atlyginimas išspręstų problemą, jog kai kurie mokytojai pamokoms turi ruoštis ilgiau, kiti – trumpiau, skirtingų dalykų mokytojai praleidžia skirtingą kiekį laiko taisydami mokinių darbus.
„Ar lietuvių kalbos mokytojas svarbesnis nei dailės mokytojas? Tikrai ne“, – teigė ministrė.
Jos klausę mokytojai replikavo, kad norint išspręsti šias problemas tiesiog užtektų padidinti atlyginimus, o kaip jie bus skaičiuojami ir už ką, gaunant pakankamą užmokestį, nebūtų taip svarbu.
Ilginant mokslo metus mokytojai pasigenda turinio permainų
Su ministre susitikę pedagogai kritikavo ir sprendimą ilginti mokslo metus. Pasak jų, siekiant, kad gerėtų mokymosi kokybė, pirmiausia reikėtų galvoti, kaip koreguoti ugdymo turinį, o tik tuomet, jeigu paaiškėtų, kad jam išdėstyti nepakanka esamos mokslo metų trukmės, galvoti apie jų ilginimą.
J.Petrauskienės teigimu, moksleiviams kyla įtampa, kai reikia platų dalykų turinį išmokti per gana trumpą pamokų skaičių, todėl reikia lėtinti tempus – tą, pasak ministrės, ir pavyktų padaryti prailginus mokslo metus.
„Trūksta praktinių įgūdžių, trūksta bendresnių veiklų, įdomesnių veiklų, kitokių ugdymo metodų. Mokytojai birželį gauna atlyginimus. Už ką gauna atlyginimą?“ – klausė ministrė.
Švietimiečiai savo ruožtu komentavo, kad susitelkimas į įtampos ir streso moksleiviams mažinimą atvedė prie programų lengvinimo, tai taip pat lėmė prastėjančius mokinių rezultatus.
„Sukurtos šiltnamio sąlygos, tokiose sąlygose visi tarpsta: mokytojai, mokiniai. Rezultatai yra prasti ir ką mes darome: nenorėdami šio komplekso šiltnamio sąlygų naikinti, mes ištraukiame vieną komponentą, neva tai ilgesnis buvimas mokykloje yra pats savaime privalumas. (...) Ne čia problema, čia yra požiūrio problema: jūs norite pigiausiomis sąnaudomis pasiekti rezultatų“, – kalbėjo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
Pedagogai taip pat priekaištavo, kad šiuo metu nėra numatyta jokios atsakomybės tėvams ar mokiniams už netinkamą moksleivių elgesį ar pamokų nelankymą, nėra sukurta sistemos, kaip padėti atsilikusiems nuo mokslų vaikams.
Ministrė yra sakiusi, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas galėtų būti įvestas nuo 2018 metų rugsėjo. Pirminiais skaičiavimais, tam gali reikėti kelių dešimčių milijonų eurų, jie turėtų būti numatyti jau kitų metų biudžete.
Šią savaitę ministerija pradėjo viešas konsultacijas dėl siūlymo ilginti mokslo metų trukmę.
