Švietimo įstaigų vadovai nepatenkinti besidubliuojančiais vertinimais, nors vertinamų blogai – nėra

„Kasmet vadovo ir mokyklos veiklą vertina steigėjas, Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (dabar – NŠA – 15min) atlieka mokyklos išorės vertinimą, o nuo 2018 m. prisidėjo dar vienas privalomas švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintas vadovų kompetencijų vertinimas“, – rašte, adresuotame švietimo ministrui, premjerui, kitiems politikams ir 15min, dėsto asociacija.

Į suinteresuotas institucijas besikreipiantys asociacijos nariai prašo pateikti informaciją apie vertinimų kriterijus, tikslus ir metodikas.

Gerai vertinami vadovai skatinami

Vertinimų stebėseną vykdančios NŠA duomenimis, šių metų balandžio 1–gegužės 31 dienomis buvo peržiūrėtos 1874 viešai paskelbtos 2018 metų švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimo ataskaitos. Iš jų „nepatenkinamai“ nebuvo įvertintas nė vienas vadovas, „patenkinamai“ – trys – vienos gimnazijos ir dviejų ikimokyklinių švietimo įstaigų.

„Scanpix“ nuotr./Mokymasis

Visi kiti buvo įvertinti „gerai“ arba „labai gerai“, o tai reiškia – galėjo būti ir paskatinti.

Kas ir pagal ką vertina vadovą?

Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dažniausiai – savivaldybė, švietimo įstaigos vadovui suformuoja 3–5 užduotis. Vėliau vertinami pasiekimai.

Šią instrukciją visos savivaldybės supranta skirtingai – vadovai turi siekti, pavyzdžiui, geresnių kelių klasių mokinių skaitymo gebėjimų, 2 proc. aukštesnių mokinių pasiekimų rezultatų nei šalies vidurkis, atnaujinti personalo skatinimo tvarką, kurti „mąstymą, kūrybiškumą, mokymąsi stimuliuojančią aplinką“, užtikrinti lygias galimybes įvairių gebėjimų mokiniams, organizuoti mokytojų kėlimo kvalifikacijos renginius ir kita.

Švietimo įstaigų vadovai ataskaitose išvardija kvalifikacijos kėlimo renginius, nurodo, kokie želdiniai, tvoros ar kiek klasių buvo atnaujinta, selektyviai aprašo tik kelių klasių, kurių pasiekimai aukštesni nei šalies vidurkis, rodiklius ir panašiai – jų veikla vertinama „gerai“ arba „labai gerai“.

Ministerija: anksčiau vadovai buvo atestuojami

„Natūralu, kad skirtingų mokyklų vadovų metinės veiklos užduotys yra skirtingos – jos nustatomos pagal tai, kas konkrečiai mokyklai yra aktualiausia“, – teigia ŠMSM Pedagogų veiklos skyriaus vedėja Vilma Bačkiūtė.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Anot jos, metinės ataskaitos atskleidžia įvairius aspektus: „Kokias veiklas mokyklos vadovas kartu su steigėju laiko svarbiausiomis; kaip naudoja strateginį ir analitinį mąstymą – tai parodo dermė tarp užduočių, vertinimo rodiklių ir rezultatų; kaip įsivardina tobulintinas kompetencijas.“

Mokyklų vadovų vertinimo tikslas, V.Bačkiūtės teigimu, – skatinti mokyklų veiklos kokybę ir vadovų veiksmingumą: „Siekiama nustatyti aiškias ir kryptingas veiklos vertinimo užduotis, jų įgyvendinimo rezultatus ir rodiklius, įvertinti veiklos pokyčius, veiklos veiksmingumą ir numatyti galimybes veiklą tobulinti.“

Iki įvedant kasmetinį veiklos vertinimą, švietimo įstaigų vadovai, anot ŠMSM specialistės, buvo atestuojami. Dabartinė vertinimo sistema esą išsiskiria tuo, kad yra vieša, vertinime dalyvauja bendruomenės.

„Tai skatina savivaldybes atidžiau pasižiūrėti į įstaigos ir vadovo veiklą“, – tikina V.Bačkiūtė.

Vienodų kriterijų įvesti neketina

Mokyklos ir vadovai skirtingi esą todėl vienodi kriterijai vertinimui neįvesti.

Nutarta visiems vienodų kriterijų nenustatinėti.

„Prieš įvedant vertinimą buvo išsamiai svarstyta dėl kriterijų. Atidžiai išnagrinėjus pliusus ir minusus, nutarta visiems vienodų kriterijų nenustatinėti – kaip jau minėta, kiekviena mokykla yra skirtinga, skiriasi jų poreikiai ir aplinka.

Ši logika galioja ne tik švietimo, bet ir kitose srityse – įstaigos ir jų vadovai sprendžia skirtingas problemas, susiduria su įvairiais iššūkiais, kurių unifikuoti neįmanoma“, – paaiškino ŠMSM atstovė.

Jos teigimu, „konkretūs kiekvienos mokyklos poreikiai ir galimybės geriausiai matomi vietoje. Centralizuotas diktatas ne padėtų, o trukdytų įgyvendinti siekį didinti mokyklų savarankiškumą“.

ŠMSM artimiausiu metu nurodo neplanuojanti įvesti ir suvienodinti visų švietimo įstaigų vadovų vertinimo kriterijų.

„Turime mokyklų išorės vertinimo kriterijus, vidaus įsivertinimo kriterijus, taigi turime sukurtų daug įvairių vertinimo instrumentų. Tiek mokyklos, tiek savivaldybės gali pasinaudoti jiems parankiausiais vertinimo instrumentais ir pasirinkti aktualiausius kriterijus mokyklų ir mokyklų vadovų veiklai įvertinti, – teigia V.Bačkiūtė.

– Mūsų tikslas – sukurti prielaidas kuo veiksmingesnei mokyklų ir jų vadovų veiklai, todėl analizuojame ataskaitas, planuojame skelbti kokybinę jų analizę ir siūlyti rekomendacijas siekiant kokybės ir teikiant pagalbą.“

Švietimo įstaigų vadovų trūksta

Teigiamas didelės dalies vadovų veiklos vertinimas, ŠMSM specialistės įsitikinimu, patvirtina, kad mokyklų savininkai yra patenkinti vadovų veiklos rezultatais.

„Geri vertinimo rezultatai taip pat skatina dirbančius vadovus siekti kitos kadencijos“, – pridūrė ji.

ŠMSM duomenimis, šiuo metu ieškoma 275 ugdymo įstaigų vadovų, dalį kandidatų atgraso įvestos mokyklų direktorių kadencijos. Daugiau apie tai – čia.