Tys didžiulės grėsmės
Seimo Plenariniame posėdyje vyko diskusija „Šiuolaikinė mokykla. Ant kokių vertybinių pamatų ketiname ją statyti?“. Regiono mokyklų vietą „Tūkstantmečio mokyklų“ žemėlapyje apžvelgė Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos direktorė Asta Sakalauskienė. „Matome tris didžiules grėsmes regionų mokykloms, kurios pasireikš kaip stiprus šalutinis programos poveikis“, – Seimo posėdyje sakė A.Sakalauskienė.
Pirmiausia mokyklos direktorė pabrėžė, kad „Tūkstantmečio mokyklų“ programa tik dar labiau pagilins socialinę atskirtį ir apsunkins vidurinio ugdymo prieinamumą regionų vaikams. „Ministerijos pristatymuose tarp gausybės pozityvių argumentų tik keliose eilutėse užsimenama apie 5–8 jungtinių klasių panaikinimą ir, cituoju, „koreguojama teisinė bazė“.
Po šiuo sakiniu slypi gana stiprūs regionų mokyklų tinklo pertvarkos aspektai. 31 mokinys gimnazijos klasėje ir du klasių komplektai mūsų rajone iš septynių veikiančių ilgųjų gimnazijų palieka vieną – priemiestinę, perpildytą, kurią lanko ir miesto vaikai. Artimiausia mokykla, vykdanti vidurinio ugdymo programą, į Panevėžio pusę būtų 28 km, į Ukmergės pusę – 38 km. Ir taip kasdien į abi puses“, – kalbėjo A.Sakalauskienė.
Ne visos mokyklos atitiks standartus
Čia pat gimnazijos vadovė kėlė klausimą apie mokyklų tinklo pasiskirstymą teritorijoje.
„Pristatymuose akcentuojama, kad pagrindinis kriterijus yra ugdymo kokybė ir galimybės vaikui. Bet mūsų atveju galimybės už 28–38 km ar tikrai pagerins ugdymo kokybę? Kad ir koks būtų geras pavėžėjimas, atstumo jis nesutrumpins“, – akcentavo A.Sakalauskienė.
„Mes 100 proc. pritariame geros mokyklos koncepcijai. Tačiau planuojama programa į pagrindinius 150 mokyklų atrankos kriterijus įdeda tik vieną – pasiekimus. Branda, pažanga, pretenduojant į „Tūkstantmečio mokyklą“, iki šiol niekur kaip ir nefigūruoja. Suprantame, kad pasiekimus pamatuoti ir susireitinguoti yra lengviausia. O kaip su pažanga ir individualia pažanga?“ – pastebėjo A.Sakalauskienė.
Gimnazijų genocidas
Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos direktorius Vaidas Pocius pabrėžė, kad pati idėja, atnaujinti švietimo programą, sveikintina, tačiau už jos slepiasi provincijos mokyklų genocidas.
„Iš pat pradžių, išgirdęs idėją, pagalvojau, jog ji – sveikintina, bet vėliau džiaugsmą palydėjo nuogąstavimas… Išgirdome reikalavimus, kurie – nerealūs. Rajono gimnazijų prašoma turėti bent dvi vienuoliktokų klases, t.y. bent 31 mokinį. Tai – gimnazijų genocidas. Pritariu, kad reikia atnaujinti švietimo programą, tačiau iš septynių Panevėžio rajono gimnazijų liktų tik viena. Visi kiti mokiniai būtų priversti važinėti į miesto mokyklas. Įsivaizduokite, juk jau dabar dalis mokinių važinėja į gimnazijas iš nuošalesnių kaimelių, vienkiemių, o dar jei reikėtų važiuoti į miestą, autobuse jie praleistų per dieną apie 2–3 valandas. Jausmas – dvejopas“, – dėstė V.Pocius.
Vienintelė reikalavimus atitinkanti gimnazija
Velžio gimnazija yra vienintelė rajono gimnazija, atitinkanti „Tūkstantmečio mokyklų“ projekto reikalavimus.
Gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis tikino, kad ši programa verčia mąstyti dvejopai. „Kol kas sprendimas dėl programos nepriimtas, tad sunku ir diskutuoti. Galbūt dar bus pakeitimų dėl reikalavimų. Tačiau šiandien galiu pasakyti, kad ši programa priverstų daugelį rajono mokyklų užsidaryti arba likti tik progimnazijomis. Didelis klausimas iškyla, ar verta palikti 10-ies klasių mokyklas, kadangi daugelis mokinių išeitų jau po 8 klasių į gimnazijas. Taigi, 9–10 klasės – merdėtų“, – sakė R.Baltušis.
Paklaustas, ar sugebėtų į Velžio gimnaziją priimti papildomų mokinių iš kitų rajono mokyklų, R.Baltušis teigė, kad į 11–12 klasę galėtų priimti dar apie 20 moksleivių.
„Pas mus pradinės ir 5–8 klasės – perpildytos. Tačiau įprastai vyresnėse klasėse mokinių skaičius nusistovi ir lieka tik tie, kurie yra išties motyvuoti mokytis, renkasi įgyti vidurinį išsilavinimą. Tad į vyresnes klases tikrai galėtume priimti apie 20 moksleivių iš Raguvos, Vadoklių, Jotainių krašto. Iš Ramygalos pusės, manau, mokiniai rinktųsi eiti į miesto gimnazijas“, – sakė R.Baltušis.
Geresnės sąlygos 100 tūkstančių mokinių
Kaip teigė ŠMSM, programos „Tūkstantmečio mokyklos“ tikslas – nuosekliai atnaujinti visas mokyklas. Pirmasis projekto etapas bus įgyvendintas iki 2025 m., antrasis – iki 2030 m. Planuojama, kad pirmuoju etapu diegti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą pradės ne mažiau kaip 80 procentų savivaldybių.
Numatyta, kad mokymosi sąlygos pagerės ne mažiau kaip 100 tūkstančių mokinių. Ne mažiau kaip 10 tūkstančių pedagoginių darbuotojų ir vadovų patobulins ar įgis naujų kompetencijų. Infrastruktūrą pirmuoju etapu turėtų pagerinti ne mažiau kaip 150 mokyklų.
