„Čia yra sudarytas visiškai perteklinis dalykas, kurio esmė yra ta, kad atsirado daug papildomų darbo vietų, išplėtota nereikalinga struktūra ir iš esmės tai nieko nedavė, tik sukėlė didžiulę įtampą, chaosą Lietuvoje“, – apie mokyklų vadovams įvestas kadencijas kalbėjo Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Tai nieko nedavė, tik sukėlė didžiulę įtampą, chaosą Lietuvoje.
Pagal dabar galiojančią tvarką, švietimo įstaigos vadovas į pareigas be konkurso gali būti skiriamas antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai.
Pasibaigus antrajai švietimo įstaigos vadovo kadencijai, į šias pareigas skelbiamas konkursas. Asmuo, iki šiol vadovavęs įstaigai, turi teisę dalyvauti konkurse ir vėl tapti vadovu.
Sprendimas susilpnino švietimo sistemą
S.Jurkevičius kadencijų įvedimą vertina skeptiškai. Jo manymu, nuspręsti, ar vadovas yra tinkamas tolimesniam darbui mokykloje, turėtų savivaldybė.
„Jeigu vadovas dirba blogai, surašo metinės veiklos ataskaitas, jos yra vertinamos ir aš manau, kad to pilnai pakanka, kad būtų priimtas sprendimas dėl vadovo tinkamumo toliau eiti pareigas“, – sakė S.Jurkevičius.
Jis teigė, kad toks įstatymas sukuria laikinumo jausmą: „Mokykla yra bendruomenė, kuri nesusiformuoja tik per metus ar du, jai reikalingas ilgalaikis darbas. Žmogus, atėjęs kadencijai, nebus labai rimtai nusiteikęs, neturės perspektyvos ką nors pakeisti ateityje.“
Pasak mokyklos vadovo, kadencijų sistema tinkama užsienio valstybėms, kuriose skaičius kandidatų į vieną vietą yra didesnis, tačiau neprigis Lietuvoje, kur susiduriama su švietimo įstaigų vadovų trūkumu.
„Tų vadovų trūksta, dalis patirtį turinčių žmonių, dar galinčių dirbti, tiesiog atsisako dalyvauti tuose konkursuose. Kartais susidaro įspūdis, kad beveik atsitiktiniu būdu išrenkami atstovai, kurie neturi ir tam reikalingos patirties, ir gebėjimo vadovauti institucijoms.
Vadovų trūksta.
Toks jausmas, kad buvo padarytas dar vienas žingsnis, kaip susilpninti ir taip jau sunkiai besilaikančią švietimo sistemą“, – dėstė S.Jurkevičius.
Licėjaus direktorius viliasi, kad tvarka pasikeis – esą svarbu suvokti, kad priimti sprendimai yra pertekliniai ir nerealūs.
„Ta bendruomenė dar labiau „išdrabstyta“ į visas puses vietoj to, kad ją būtų sutelkę ar atkreipę dėmesį į turinio ugdymo sutvirtinimo, mokytojų kvalifikacijos kėlimo problemas.
Toks jausmas, kad einama ne tiesiai, keliu į tikslą, o aplinkkeliu. Einant aplinkkeliais yra išlaikomos jėgos, resursai. Panašu, kad iki rimto tikslo taip eidami mes neprieisime“, – sakė jis.
Nuomonės išsiskyrė
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša sako, kad skųstis mokyklų vadovams nereikėtų. Kompetencijų vertinimo tvarka, jo teigimu, supaprastinta, o naujas įstatymo projektas numato, kad po dešimt metų nepriekaištingo darbo, kompetencijų vertinimo gali ir neprireikti.
„Vienintelis dalykas, kurio prašome – kas penki metai pereiti konkursą. [...] Nuolat kyla klausimų dėl nesugebėjimo praeiti kvalifikacinių testų, tai tada kelkime klausimą, ar mums reikia gerų mokyklų vadovų, ar mes galime turėti bet ką?“ – kėlė klausimą jis.
Socialdemokratas Liudas Jonaitis pritaria S.Jurkevičiui ir siūlo atsisakyti penkerių metų kadencijos.
„Neterminuota (sutartis – 15min) viską išspręstų. Vadovas per tuos penkis metus tik įgyja pasitikėjimą, autoritetą, tada gali planuoti savo ateitį, darbą.
Įvestomis kadencijomis neišspręsim kokybės. Kuo vadovas ilgiau vadovauja, tuo jo darbas yra kokybiškesnis, jis tampa kompetentingas“, – svarstė L.Jonaitis.
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen nemano, kad kadencijų atsisakymas ir grįžimas prie senos sistemos išspręstų problemą. Situacija, jos nuomone, gerėtų, jei ženkliai kiltų mokyklų vadovų atlyginimai, būtų supaprastinta egzaminavimo tvarka.
„Nėra motyvacinio paketo, kuris yra būtinas kaip atsvara pakankamai griežtiems reikalavimams. Būtent ši griežtų reikalavimų, griežto potencialių kandidatų egzaminavimo ir pakankamai kuklaus atlygio už darbą, kuriame yra daug atsakomybės, kombinacija, sukuria situaciją, kai Lietuvoje šiandien virš 200 mokyklų neturi vadovų“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, jei problema nebus sprendžiama, situacija gali pablogėti.
Tai yra vienas iš liūdnų šios kadencijos palikimų.
„Tai yra vienas iš liūdnų šios kadencijos palikimų. Daugelis mokyklų lieka be vadovų arba su laikinais vadovais. Pandemijos, nuotolinio mokymo kontekste, tai turi labai blogą poveikį švietimo kokybei“, – svarstė Seimo narė.
Atnaujinimai įsigalios jau liepos pradžioje
Kalbėdamas apie dabartinę mokyklų vadovų situaciją, švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Giedrius Krasauskas 15min sakė, kad ministerija siekia pokyčių, todėl nuo liepos 1 d. įsigalios mokyklų vadovų atrankos pakeitimai.
Numatoma, kad kaip ir anksčiau, kandidatų į mokyklos vadovo kėdę kompetencijos vertinamos dviem etapais – Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) ir savivaldybėje, kurios teritorijoje yra mokykla.
Kaip teigiama, pagal naują tvarką per abu etapus kandidatas galėtų surinkti 50 balų. Pirmojo etapo rezultatai sumuotųsi su antrojo, o vadovu pretendentas galėtų tapti surinkęs ne mažiau kaip 31 balą.
Be to, vertinimas NŠA ir savivaldybėje taps lygiavertis. Agentūroje bus vertinamos bendros kandidato kompetencijos, o savivaldybėje – orientuotos į konkrečios mokyklos valdymą. Toks pakeitimas, pasak G.Krasausko, užtikrins didesnį objektyvumą.
„Pagal ankstesnę tvarką, abiejų vertinimo etapų rezultatai buvo nesumuojami, į kompetencijų vertinimo NŠA rezultatus nebuvo atsižvelgiama antrojo etapo atrankoje“, – atsakyme 15min nurodė jis.
Keliami aukštesni reikalavimai ir NŠA vertintojams. Vertinantys kompetenciją vadovavimo ugdymui ir mokymuisi, patys privalėtų turėti pedagogo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 5 metų vadovavimo patirtį švietimo įstaigoje.
„Ministerija numato pakeisti ir vadovų atrankos, rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą, bus kuriama nacionalinė vadovų rengimo programa. Ją sudarys studijų ar mokymų moduliai, kuriuos vykdytų aukštosios mokyklos arba kitos reikalavimus atitinkančios įstaigos“, – dėstė G.Krasauskas.
Kuriamas kompetencijų įsivertinimo instrumentas, kuris, kaip teigiama, leis išbandyti galimybes tapti vadovu: „Įsivertinimo instrumentas padės žmonėms, kurie svarsto galimybę imtis vadovauti, pasirinkti studijų ar mokymų modulius, padėsiančius užpildyti trūkstamų kompetencijų spragas“.