Švietimo ministerija: anksčiau sprendimų dėl mokyklų tinklo nebuvo dėl rinkimų

„Praėjusių metų pavasarį vykę savivaldybių rinkimai, turėjo įtakos savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkai. Dėl naujai susiformavusių savivaldybių valdymo institucijų, praktiškai nebuvo priimti racionalūs sprendimai dėl mokyklų tinklo pertvarkų. Šiais metais nemaža savivaldybių dalis priėmė sprendimus pertvarkant savivaldybių mokyklas“, – atsakyme 15min išdėstė ŠMSM.

Ministerijos žiniomis, dar rudenį savivaldybės iš suinteresuotų pusių sudarė darbo grupes, kurios rengtų mokyklų tinklo pertvarkos projektus. Vėliau vyko vieši svarstymai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Vaikai

„Ir jeigu nuomonės nesutapdavo, tada teisės aktų nustatyta tvarka ministerija išreikšdavo savo nuomonę. Tik tada savivaldybių tarybos svarstė ir priėmė sprendimus.

Šiuo metu pagal nustatytas procedūras vyksta sprendimų įgyvendinimas, tad konkrečius duomenis kiek šalyje pertvarkyta mokyklų turėsime rudenį“, – nurodė ŠMSM.

Savivaldybės, pertvarkydamos mokyklų tinklą, pasak ministerijos, turi remtis ministro patvirtintu įsakymu, siekti, kad klasėse nebūtų per mažai mokinių, nebūtų jungtinių klasių.

Trečiadienį spaudos konferencijos metu žurnalistė Jonė Kučinskaitė ir žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas pasakojo pastebėję paradoksą – esą išskirtinai dosniai finansuojamų mokyklų vaikai nedemonstruoja gerų pasiekimų.

„Žiūrint į reitingų pabaigą, ten yra labai daug nonsensų. Yra labai daug mokyklų, kur vieno vaiko ugdymas kainuoja nuo 4,5 tūkst. iki 5,2 tūkst. eurų“, – teigė G.Sarafinas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Švietimo įstaigų reitingai: gėdos lenta, mokykla, kurioje 2 vaikai, ir tūkstančiai eurų, kurie neatsiperka

ŠMSM nurodė, kad finansavimo skirtumus lemia mokyklų ir klasių dydis: „Daugiausiai kainuoja ugdymas mažose mokyklose, neskaitlingose klasėse. Papildomai skiriamos lėšos ir iš užsienio grįžusių, tautinių mažumų, specialiųjų poreikių vaikų ugdymui – tad jei mokykloje tokių mokinių yra daugiau, šokteli ir valstybės tai mokyklai skiriamų lėšų suma. Didmiesčių mokyklose, kur didesnės klasės, vieno mokinio ugdymui tenkanti lėšų suma automatiškai mažesnė.“

Bet ne tik lėšos, pasak ministerijos, turi įtakos mokinių rezultatams.

Jei remtumėmės tik šia logika, Lietuvoje teliktų didmiesčių ir rajonų centrų mokyklos.

„Vis dėlto nereikėtų ugdymo ir jo kokybės klausimų suvesti tik į ekonomiką. Jei remtumėmės tik šia logika, Lietuvoje teliktų didmiesčių ir rajonų centrų mokyklos, nes finansiškai taip būtų pigiau.

Žinoma, kokybės klausimas visada aktualus, ir savivaldybės, priimdamos sprendimus dėl mokyklų veiklos, tinklo pertvarkos, raginamos įsivertinti, ar mokiniai kelių jungtinių klasių mokykloje gaus tikrai gerą išsilavinimą“, – teigiama atsakyme.

Apie tai, kad Lietuvoje veikiantis mokyklų tinklas nėra optimalus, anksčiau yra kalbėjęs premjeras Saulius Skvernelis.

„Apie 50 proc. lėšų naudojamos ne su mokymu susijusių pareigybių išlaikymui, [...] turime jungtines klases, turime mokyklas po keliasdešimt mokinių, turime mokyklas, kur turi administracijas pakankamai gausias, nors mokinių mažai. Tai ir atsakymas. Aišku, yra savivaldybių, kur tas tinklas tikrai sutvarkytas“, – teigė jis.

Premjeras inicijavo politinių partijų susitarimą dėl švietimo – svarstyta savivaldybėms perleisti tikslinių ugdymo dotacijų administravimą ir skirstymą, esą galbūt tai lemtų spartesnius mokyklų tinklų pokyčius. Tiesa, susitarimo rengimas įstrigo.